2023 metų renginiai

„Iki vakaro toli nueisiu“ – ne kartą skambėjusi frazė iš jaunojo kūrėjo Igno Vaičiulio, kuris ką tik išleido knygą šiuo pavadinimu ir birželio 9-ąją pristatė ją Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje. Šį kūrinį pirmiausia jis skyrė sau pačiam – tarsi kruopščiai apgalvota dovana 18-ojo gimtadienio proga. Ne veltui  dešimtį kartų keitė maketą, rinko šriftus, specialiai knygai sukūrė skirtuką ir antspaudą – juk jis pats geriausiai žinojo,  kokios dovanos nori.

Susitikimą vedė poetė, R. Biržinytės literatūrinės premijos laureatė, klubo „Be rėmų“ vadovė Dalia Griškevičienė, kuri nuoširdžiai džiaugėsi galimybe būti ir šio leidinio redaktore. Anot Dalios, sunkiausia buvo nuspręsti, kokia knygos forma būtų tinkamiausia. Apsvarstę daug variantų, nutarė, kad tai bus tarsi dienoraštis. Paantraštė „IŠ DIENORAŠČIO: ką gali pasakyti aštuoniolikmetis“ pažymi, kad knygoje pristatomos jauno žmogaus mintys, akyla kasdienybės refleksija, dažnai telpanti ir į miniatiūros apibrėžimą – parašyti du ar trys sakiniai, juose – gili mintis bei palikta erdvė skaitančiojo apmąstymams.

Igno ir Dalios duetas jau pristatė knygą Šaukėnuose, Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijoje, tačiau sutiktuvės Žemaitės viešojoje bibliotekoje – kitokios. Tik tuomet, kai prasidėjo susitikimas, paaiškėjo, kas laukia Igno šiame pristatyme. Kad ir kaip jis stengėsi dar iki prasidedant renginiui iškvosti renginio vedėją, tik jau susėdus prieš žiūrovus paaiškėjo, kad Dalia Ignui turi surinkusi klausimų iš aštuoniolikos skirtingų asmenų, kurie pažįsta Igną arba gyvai, arba virtualiai, iš įrašų socialinėje erdvėje.

Klausimus pateikė tautodailininkas Albertas Martinaitis, bardas Kazimieras Jakutis, politikos ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė, kelmiškiai Aldona Orvidienė, Viktoras Gulbinas ir dar nemažai kitų Igno pažįstamųjų – daugelis ne iš Kelmės miesto ar rajono. Dažnai klausimai prasidėdavo pastebėjimu, kad Ignas pasižymi giliu mąstymu, labiau brandžiam vyrui būdinga pasaulėžiūra. Ignas tiki, kad tam įtaką padarė tai, kad jis nelankė darželio, buvo auginamas močiutės. Taip susiformavo savitas požiūris į esminius, egzistencinius klausimus. Būtent noras sužinoti, kas yra „ten, anapus“, buvo postūmis pirmajam kūriniui. Nors Ignas nevengia ir šmaikštaus žodžio, ne viename klausime pažymėta, kad jis – jautrios sielos žmogus. Anot paties Igno, tokia savybė kasdienybėje šiek tiek trukdo, bet kūryboje – padeda.

Ignas sulaukė klausimų ne tik apie jo, kaip rašančiojo, kūrybą, bet ir apie fotografiją, santykius su žmonėmis, „sužvaigždėjimą“, autoritetus ir mylimus rašytojus. Dažnai klausimai buvo sudėtingi, provokuojantys, ne vieną jų lydėjo ir pauzės. Ignui teko gerai pagalvoti, ką atsakyti, o kartais į sudėtingus klausimus jis atsakymo neturėjo, bet bėgant laikui tikrai juos suras – normalu kažko nežinoti jauname amžiuje.

Knygos sutiktuvėse ištraukas skaitė pats Ignas, jo mama Asta Vaičiulienė bei klasiokė Elvina Milkintaitė, kuri susitikime sukūrė ypatingą atmosferą – aksominiu balsu užbūrė publiką sudainuodama lyriškus kūrinius.

Ignas pažadėjo, kad ateityje planuoja nesustoti rašyti, nors didžioji jo aistra – fotografija. Po nepatogių klausimų lavinos atgaivino gausūs ir šilti šeimos, bičiulių, kaimynų, savivaldybės, bibliotekos ir mokyklų atstovų sveikinimai.

Živilė Gerčienė, Žemaitės viešoji biblioteka
Rolando Kančausko nuotraukos