2023 metų renginiai

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės pradžioje, balandžio 25 dieną Šedbarų biblioteka su partneriais – Kelmės rajono bibliotekininkų draugija, Tytuvėnų kūrybiniu klubu „Austėja“, VšĮ Kelmės PRC kūrėju klubu „Be rėmų“ – organizavo literatūrinę konferenciją „Kaimo istorijų, likimų ir praeities liudytojas“, skirtą rašytojo, kraštotyrininko, pedagogo Igno Viržinto 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Konferencija Šedbaruose organizuota neatsitiktinai. Šviesuolis I. Viržintas ne kartą dalyvavo čia vykusiuose literatūriniuose suėjimuose, poezijos šventėse, kūrybingus šedbariškius įtraukė į Tytuvėnų kūrybinio klubo „Austėja“ veiklą, skatino juos kurti...

Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Rita Grišienė, o konferenciją I. Viržinto kūrybos skaitymų refleksija bei improvizuotu apsakymu „Marcė kurorte“ pradėjo bibliotekininkės Danguolė Garnienė ir Dalia Galbuogienė.

Pirmąjį pranešimą „Ignas Viržintas – literatūrinių premijų laureatas“ skaitė literatė, keturių knygų autorė Jadvyga Gaupšienė. Pranešėja pabrėžė, kad rašytojas buvo dviejų Kelmės rajono savivaldybės įsteigtų – Reginos Biržinytės ir Žemaitės literatūrinių premijų laureatas. Priminė, kad 34-oji Žemaitės literatūrinė premija 2002 m. pirmąkart skirta kraštiečiui – I. Viržintui už 2001 m. išleistą romaną „Gaidžio lauko trobelė“ ir įteikta jau po jo mirties. Pranešimą „Igno Viržinto individualusis stilius: valstietiškoji pasaulėvoka ir epinis pasakojimas romane „Gaidžio lauko trobelė“ paruošė Kelmės profesinio rengimo centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, kūrėjų klubo „Be rėmų“ vadovė Dalia Griškevičienė, kuri labai išsamiai išnagrinėjo ir dalyviams pateikė romane vaizduojamą istorinį laikotarpį, atskleidė veikėjų charakterio bruožus, ypatybes ir kalbą. Žurnalistė Janina Skeberdienė pristatydama pranešimą „Likimų ir praeities liudytojas“ prisiminė apie I. Viržinto įkurtą kraštotyros muziejų, jo užsibrėžtus tikslus ir darbštumą, žemaitišką būdą juos įgyvendinant.

Vėliau pasisakymuose rašytojo žmona Justina Viržintienė prisiminė, kaip kūrėsi klubas „Austėja“, o Laima Pranckuvienė iš Budraičių negailėjo šiltų žodžių apie Viržintą, kaip sodo kaimyną. Laima Rekštienė iš Tytuvėnų papasakojo apie „Poezijos pavasarėlius“, anuomet organizuotus tuometinėje Ramoniškio pagrindinėje mokykloje, ir kurie vėliau buvo pavadinti I. Viržinto vardu. Šedbariškė literatė Liucija Kelpšienė pasidalino prisiminimais apie pažintį ir bendrystę su kūrėju, perskaitė jam skirtą savo eilėraštį, o D. Galbuogienė kalbėjo apie rašytojo veiklos įprasminimą literatūriniame konkurse „Prozos aruodai“, kuris tęsiasi jau virš 20 metų. I. Viržinto kūrybos bei eiliuotos pasakos „Uoga-dukrelė“ skaitymus paruošė Kelmės PRC Tytuvėnų skyriaus moksleiviai su mokytojomis Dalia Navickiene ir Irena Vaičiuliene.

Literatūrinės konferencijos pabaigoje Tytuvėnų apylinkių seniūnas Valdas Ivanauskas pasidžiaugė puikiai pavykusiu renginiu, padėkojo pranešėjams ir visiems dalyviams, kurie atvyko prisiminti ir naujai pažinti Igną Viržintą. Renginį muzikiniais akordais užbaigė kelmiškės literatės Aldonos Orvidienės vadovaujamas moterų tercetas.

Konferencijos dalyviai išsiskirstė, tarsi išsinešdami įsipareigojimą, kad žymaus kraštiečio vardas ir toliau bus atmenamas bei garsinamas, kad jo kūryba, veikla ir darbai užims garbingą vietą Kelmės krašto istorijoje.
 
Dalia Galbuogienė, Šedbarų biblioteka
Nuotr. Vilmos Dichavičienės