2025 metų renginiai

Vasario 7 d. vakare Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje įvyko pedagogės, poetės  Dalios Griškevičienės ketvirtosios knygos „Dedikacijos“ sutiktuvės.

2020 m. išleista pirmoji D. Griškevičienės knyga „Ne-/Išėjusioji“ buvo įvertinta R. Biržinytės literatūrine premija, 2021 m. dienos šviesą išvydo „Tęsėja savo giminės“, 2023 m. išėjo trečioji knyga – „Pusė uogos“. D. Griškevičienės kūryba publikuota almanachuose, spaudos leidiniuose.

Knygos „Dedikacijos“ sutiktuvių renginyje jos autorę kalbino bibliotekos darbuotoja Nijolė Kančauskienė, eiles skaitė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė Lina Bocytė, muzikavo jurbarkiškis bardas Kęstutis Bastys. Beje, tą vakarą nuskambėjo net trys naujos dainos, sukurtos pagal D. Griškevičienės eiles.

Į knygą sudėtos dedikacijos skirtos ne tik personalijoms, bet ir kitiems subjektams – Kelmei, artimiesiems, giminės moterims ir kt. Tarp dedikacijų žymiems rašytojams, poetams skaitytojai ras ir „paskyrimų“ kraštiečiams ؘ– Tytuvėnuose kunigavusiam Ričardui Mikutavičiui, rašytojui Vladui Kalvaičiui, poetei Reginai Biržinytei. D. Griškevičienė paatviravo, kad sukurti dedikacijas kartais paskatina kolegų literatų rengiami konkursai, o kartais joms užtenka vidinio impulso, kaip tai atsitiko ruošiantis dešimtokų pamokai apie Ievos Simonaitytės kūrybą arba noras „prikelti“ Dionizą Pošką, kuris, autorės nuomone, yra nepelnytai primirštas mokyklų programose.

Renginį vedusi N. Kančauskienė pastebėjo, kad D. Griškevičienės dedikacijose nėra garbinimo, patoso, detalių perkrovimo. Knygos autorė turi gerą pajautimą, ką reikia pasakyti apie asmenį, kuriam skirta dedikacija, jo veiklą, gyvenimą. Kai kuriuos kūrinius galima laikyti ne tik literatūriniais, bet ir pažintiniais, pavyzdžiui, Dionizas Poška „pristatomas“ ir kaip bajoras, ir kaip rašytojas, ir kaip istorikas, ir kaip Kražių seminaristas. Jos dedikacijose subtiliai įpinti vieno ar kito autoriaus kūriniai, žodžiai iš tekstų, paminėti kūrybos herojai, tad skaitytojas dažnai ir be užrašo galėtų suprasti, kam ji dedikuojama.

Nebuvo pamiršta šiai knygai iliustracijas bei viršelį sukūrusi menininkė Violeta Astrauskienė, deja, negalėjusi dalyvauti renginyje. Dalia papasakojo, kad su Švėkšnoje gyvenančia V. Astrauskiene jos pažįstamos jau keletą metų. Kai mintys pradėjo suktis apie ketvirtosios knygos išleidimą, ji kreipėsi į šią menininkę su prašymu sukurti keletą iliustracijų. Po mėnesio tylos pradėjo plaukti laiškai su piešiniais. Iliustratorė leido pačiai D. Griškevičienei nuspręsti, kiek jų sudėti į knygą. Dalia jas sudėjo visas. Anot D. Griškevičienės, net jei šalia nebūtų eilėraščių, piešiniai kalbėtų patys savaime, tad V. Astrauskienei ji labai dėkinga už tekstų ir vaizdo dermę ir vadina antrąją knygos autore.

D. Griškevičienę sveikino ir sėkmingos knygos kelionės į skaitytojų širdis linkėjo bičiuliai, kolegos, bibliotekininkės, buvę ir esami mokiniai.

Virginija Navikienė,
Žemaitės viešoji biblioteka
Rolando Kančausko nuotraukos