2020 metų renginiai

Jūsų dėmesiui – daugiausiai kartų 2019 metais bibliotekoje išduotos negrožinės literatūros knygos. Galbūt jūs taip pat panorėsite jas perskaityti.

Informacija, kaip šiuo metu patogiausia užsisakyti knygas

Buvusios Jungtinių Amerikos Valstijų pirmosios ponios Michelle Obama memuarai „Mano istorija“ – tai dėmesį prikaustantis intymus pasakojimas apie išskirtinės moters gyvenimą.

M. Obama – mūsų amžiaus ikona, viena žymiausių ir patraukliausių moterų, kurios prasmingas gyvenimas kupinas reikšmingų pasiekimų. Pirmoji afroamerikietė tapusi pirmąją JAV ponia, ji Baltuosius rūmus pavertė svetingiausia vieta per visą jų istoriją. M. Obama taip pat tapo moterų ir mergaičių gynėja tiek JAV, tiek visame pasaulyje, ji įkvėpė šeimas gyventi sveikiau ir aktyviau ir visada buvo šalia vyro, kol jis vadovavo Amerikai. Net ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Tuo pat metu ji pademonstravo pasauliui keletą šokio judesių, pritrenkė visus dainuodama karaokę ir griežtai prižiūrima žiniasklaidos augino dvi dukteris.

Gilių apmąstymų kupinuose savo memuaruose „Mano istorija“ M. Obama kviečia skaitytojus į savo pasaulį. Autorė fiksuoja patirtis, kurios ją formavo – nuo vaikystės pietinėje Čikagos dalyje iki laiko, kai teko rinktis tarp motinystės ir darbo. Ir, žinoma, pasakoja apie metus, praleistus gyvenant žinomiausioje pasaulio vietoje.

Alvydas Unikauskas – gydytojas, medicinos profesorius, LRT televizijos laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.

Knygoje „Klauskite daktaro“ Alvydas Unikauskas kalba ne apie ligų gydymą, o apie jų prevenciją. Ne apie tai, kokius vaistus gerti, o apie tai, kaip maitintis ir gyventi, kad tų vaistų reikėtų kuo mažiau, dar geriau – nereikėtų visai. Knygoje profesorius aiškina, kokią įtaką sveikatai daro mityba, judėjimas, sveikas gyvenimo būdas. Pateikia žinių, kaip išvengti lėtinių ligų ar pagerinti sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę jomis jau sergant. Pasakoja, kodėl toks reikšmingas yra požiūris į stresą ir kodėl labai svarbu, kad sutuoktinis visada būtų UŽ jus.

Ši knyga apie tai, kaip patys galime veikti savo sveikatą, gerinti ją ne vaistais, o tiesiog šiek tiek koreguodami elgesį. Pirmiausia – mitybą, kurios reikšmė sveikatai didžiausia. Požiūrį į stresą ar jo valdymą, judėjimą ir miegą. Pagrindinis vaistas esate jūs pats. Todėl jums teks nuspręsti: norite ką nors savo gyvenime keisti ar norite nieko nekeisti ir tikėtis stebuklo. Bet turite suprasti, kad stebuklų nebūna, nors burtininku tapti jūs galite!“

Leidinyje trumpai apžvelgiama krašto istorija, seniūnijos, bendruomenės, kolektyvai; paminėti iškiliausi asmenys, svarbiausios datos; pristatomos kultūros, švietimo įstaigos; minimi regiono seniūnijose esantys vertingiausi, įdomiausi kultūros paveldo paminklai.

Antrojoje, pagrindinėje, knygos dalyje sugulė įvairios spalvingos gyvenimo istorijos, žmonių pasidalijimas mintimis. Dauguma autobiografijų tekstų yra autentiški, atspindi pačių kelmiškių požiūrį į praeitį ir gyvenimą.

Algimantas Čekuolis (g.1931 m.) – žinomas žurnalistas, rašytojas, televizijos laidų vedėjas.

Šioje knygoje nerasite išsigalvojimų. Ji parašyta tiems, kurie mano, kad gyvenimas įdomesnis ir labiau jaudina negu beletristika. Tai faktų proza. Yra apie narsos šaknis, kairiarankių paslaptį, meną gyventi, gyvūnų psichologiją, meilės galią ir grimasas – iš viso 53 temos ir suvalkiečių nuotykiai Afrikoje.

Ši knyga nėra ankstesniųjų pakartojimas ar tęsinys. Į jos audinį įpinta nemažai sąmojaus. Ji apie tai, kas iš tikro vyksta gyvenime, – ir ypač apie keistus ir net juokingus, bet tikroviškus dalykus.

Ši knyga apie tai, kas iš tikro vyksta gyvenime,–  ir ypač apie keistus ar net juokingus, bet tikroviškus dalykus. Algimantas Čekuolis prisipažįsta, kad jam nelabai patinka rašyti apsakymus ar apysakas – apie tai „kas galėjo būti“. Jis tvirtina, kad gyvenime būna daug įdomesnių dalykų, negu autorius įstengs sugalvoti. Sakysim, kam ateis į galvą, kad Suvalkijos žemdirbių grupė susirungė su Afrikos masajais į olimpines žaidynes dar neįtraukta sporto rūšim – pilvų mūšiu? 

Vieną 1998 metų pavakarę Sarbdžitė Kaur Atval buvo pakviesta į paprastą, kaip iš pradžių atrodė,  sikų šeimos susibūrimą. Gražus namas Londono vakarinėje dalyje, erdvi svetainė, du broliai, jų senyva motina ir ji – vieno iš brolių žmona. Tačiau klausimas, kurį šeima tą vakarą sprendė, toli gražu nebuvo paprastas. Pasitarimui vadovavo senyvoji ponia. Ji išdidžiai apžvelgė kambarį, nusišypsojo sūnums ir tarė: „Vadinasi, nuspręsta. Turime jos atsikratyti.“

„Ji“ – tai Surdžitė Atval, antrojo sūnaus žmona. Praėjus trims savaitėms po šio nuosprendžio, Surdžitė buvo negyva: pakviesta kelionėn į Indiją, ten ji mįslingai pradingo. Išdrįsusi pasipriešinti gyvenimo būdui, kurį jai primetė kraštutinių religinių pažiūrų puoselėtojai, Surdžitė turėjo mirti. Devynerius metus šios knygos autorė, nužudytos moters svainė Sarbdžitė Kaur Atval (Sarbjit Kaur Athwal), rizikuodama gyvybe, kovojo, kad Surdžitės žudikai sulauktų teisingumo. Rodydama didžiulę drąsą, ji tapo svarbiausia liudytoja nužudymo dėl garbės byloje. Tai buvo pirmas kartas, kai liudytoja iš žudiko šeimos ryžosi viešai pasirodyti teisme ir padėjo prisiekusiesiems paskelbti nuosprendį, nors aukos kūnas taip ir nebuvo rastas. Knygoje „Gėda. Didžiąją Britaniją sukrėtusi žmogžudystė dėl garbės“ Sarbdžitė Kaur Atval ne tik liudija tiesą apie svainės likimą, ji pasakoja ir dramatišką savo gyvenimo istoriją: apie vaikystę, auklėjimą laikantis senų sikų tradicijų, apie tėvų parinktą jai jaunikį ir varžymus, kuriuos patiria sikų bendruomenės moterys.

Sarbdžitės Atval knyga – reta galimybė pažvelgti į itin uždaros sikų bendruomenės gyvenimą, papročius ir nusikaltimus, kurie vis dar daromi, prisidengus religija ar garbės gynimu.

Marina Abramović – viena garsiausių šių dienų menininkių, vadinama „performanso krikštamote“. Nepaprastai charizmatiška, bebaimė, dramatiška ir minias įkvepianti menininkė bei unikalūs jos pasirodymai, balansuojantys ant baimės, skausmo ir išsekimo ribos, prikausto milijonų žmonių dėmesį jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Tai kūrėja, kurios performansai skirti ne tik stebinti, bet ir kvestionuoti egzistencinius klausimus, provokuoti ir patikrinti žmogaus kūno bei dvasios galimybes.

Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kuriame netrūko sukrėtimų, nuotykių, išbandymų ir pavojų. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą. Įspūdinga karjera ir nepavykę projektai, emocinės, dvasinės ir fizinės transformacijos, skaudūs vaikystės atsiminimai, meilė ir kelionės – tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti ir paskatins skaitytojus naujai pažvelgti į savo pačių gyvenimus.

Kai Marinai Abramovič buvo 14 metų, tėvas suorganizavo jai tapybos pamoką su serbų menininku Filo Filipovič. Tai nebuvo įprastas susitikimas. Filipovič ištiesė ant studijos grindų drobę, padengė ją klijais, smėliu ir raudonos, geltonos bei juodos spalvos dažais. Galiausiai apliejo drobę benzinu, uždegė degtuką ir padegė. „Tai yra saulėlydis“, – pasakė jis Marinai ir išėjo.

Ši patirtis stipriai paveikė Mariną Abramovič. Tąkart ji suprato, kad procesas yra svarbesnis nei rezultatas. Menas gali būti sukurtas iš bet ko ir iš nieko. Kurį laiką dar tapė, kol 1973 metais Edinburgo festivalio metu ji atliko performansą Rhythm 10. Jo metu ji nufilmavo save smeigiančią 10 peilių tarp pirštų taip greitai, kaip tik galėjo. Jos rankos buvo paplūdusios krauju, kūnas drebėjo, tačiau ji nejautė skausmo, vien per kūną einančius šiurpuliukus. Tai buvo lemtinga akimirka, po kurios ji pažino savyje Mariną, kokios iki šiol dar nepažinojo.

Intymioje ir atviroje atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienasׅ“ ji pripažįsta, kad yra trys Marinos. Pirmoji yra „karė“: drąsi, užsispyrusi ir fiziškai stipri. Antroji yra „dvasinga“ moteris, kuri regi mirusiuosius, tiki pasnikavimo ir tylos galia, ir mėgsta pasitarti su šamanais. Trečioji yra „mažoji Marina, kuri mano, kad viskas, ką ji daro, yra blogai, Marina, kuri yra stora, bjauri ir niekam nereikalinga“. Daugialypė menininkės asmenybė atskleidžiama per kvapą gniaužiančius performansus, kuriuose efektingai derinamas dvasingumas ir mazochistiniai išbandymai kūnui.

Algirdas Toliatas – kunigas, vyriausiasis policijos kapelionas.

Jis baigė Vilniaus kunigų seminariją, studijavo Prancūzijoje. 2007 m. buvo pašventintas kunigu. Po studijų Italijoje 2012 m. apsigynė dvasinės teologijos licenciato laipsnį ir buvo paskirtas kunigu Šv. Rapolo bažnyčioje. Nuo 2013 m. eina vyriausio Lietuvos policijos kapeliono pareigas.

„ŽMOGAUS IR DIEVO METAI“ – liturginių metų pamokslų ciklas. Liturginiai metai – tai kaip Dievo ir žmogaus gyvenimo ciklas. Prasideda puošniu ir spalvingu pasiruošiamuoju adventiniu laikotarpiu ir baigiasi Kalėdomis – Dievo ir žmogaus gimimu mūsų sielose, kur nereikia nieko vaidinti, nes nėra prieš ką. Esame tik mes, nuogi ir pažeidžiami, kažkur palikę savo tobulybės įvaizdžius. Liturginis laikas teka ir bręsta per įvairius kasdienius ir neeilinius gyvenimo įvykius. Eina asketiškos gavėnios dykuma – tai palaiminimo, širdies ir minčių apsivalymo metas, kulminuojantis per šv. Velykas, vedančias Žmogaus Sūnų per mylimo žmogaus išdavystę, per atstūmimą, bejėgiškumą, vienatvę, per juodžiausią neviltį ir mirtį į atgimimą. Taip peržengiame savo ribotumo ir galimybių ribas ir įžengiame mūsų sielos gelmėse į Dievo karalystę, esančią arčiau mūsų, nei mes patys sau esame. Visas likęs laikas iki pat paskutinio liturginių metų Kristaus Karaliaus sekmadienio yra skirtas velykinio įvykio tapsmui.

Raminta Lapinskaitė – saviugdos trenerė ir egzistencinio koučingo specialistė, savo mokymuose nuo 2014 m. padedanti moterims atrasti naujų būdų būti (su) savimi – švelniau, labiau pasitikint, jaučiant vidinę taiką ir artumą sau. Pagrindinė autorės žinutė – mylėkime save už tai, kas esame, užuot be paliovos priekaištavusios už tai, kas nesame. Tai mūsų raktas į pilnakraujį ir širdžiai mielą gyvenimą.

Knyga kviečia bet kurio amžiaus moterį atskleisti savivertės paslaptį ir ją pasitelkiant kurti pilnatvės kupiną kasdienybę. Žingsnis po žingsnio autorė veda skaitytoją į moteriškos psichikos užkulisius, ragina gerbti savo sielos poreikius, jausmus, norus ir vizijas, moko skirti svarbaus laiko sau, kad galėtume pažinti, ugdyti ir atskleisti save išoriniame pasaulyje. Knygoje kiekviena kviečiama susigrąžinti teisę į autentišką saviraišką, pažinti visas savo širdies spalvas ir atspalvius. Čia rasite patarimų, kaip susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais, išlaikyti ištikimą ryšį su savo vidine prigimtimi ir kurti darnius santykius su partneriu ir kitais žmonėmis.