2024 metų renginiai

Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka, įgyvendindama projektą  „Tautų ir religinių konfesijų įvairovė ir palikimas Kelmės miesto istorijoje“, birželio 27 d. pakvietė kelmiškius į teminės fotografijų ir dokumentų parodos pristatymą. Parodoje eksponuojamos dokumentų kopijos, fotografijos iš Kelmės krašto muziejaus, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rinkinių, privačių kolekcijų. Rengiant ekspoziciją, parodos rengėjus konsultavo dr. J. Drungilas. Surinkta medžiaga parodo, kad Kelmės miestas jau nuo savo egzistavimo pradžios buvo daugiatautis, jame gyveno įvairios socialinės padėties, luomų, konfesijų miestelėnai. Paroda „Tautų ir religinių konfesijų įvairovė ir palikimas Kelmės miesto istorijoje“ veiks Žemaitės bibliotekos renginių erdvėje  iki liepos 12 d.

Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. J. Drungilas skaitė pranešimą „Tautų ir konfesijų įvairovė Kelmėje XVI a. antra pusė-XIX a. antra pusė“. Istoriko nuomone, pagal visus požymius XVIII a. pabaigoje Kelmė turėjo visus savarankiško miesto požymius, tik lieka mįsle, kokie motyvai miestelio savininkams Gruževskiams neleido siekti juridinio miesto statuso. 1788–1792 metais, vadinamo Ketverių metų (arba Reformų) seimo laikais, savarankiško miesto teises gavo labai daug Lietuvos miestelių.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas L. Giedrimas  savo pranešime „Metrikų knygos, parapijiečių sąrašai ir kiti Kelmės katalikų istorijos šaltiniai“ palietė metrikų knygų tyrinėjimo problematiką. Pranešėjo nuomone, katalikų parapijų metrikų knygos yra unikalus šaltinis, kuriuos tiriant galima gauti labai daug informacijos apie to meto gyventojų socialinę padėtį, demografinę raidą. Ypač Žemaitijos parapijų šaltinius tyrinėja Lenkijos istorikai, jais remiantis pasirodo naujos monografijos.

Renginyje dalyvavę kelmiškiai buvo pakviesti į edukaciją apie Kelmės pyragą. Edukaciją vedusi bibliotekininkė D. Garnienė  pasakojo, kad  Kelmės pyragas  neatsirado tuščioje vietoje. Liudininkų teigimu, tiek savo receptūra, tiek forma jis primena žydų šabo kepinį chalą.  XX a. pirmoje pusėje pusė Kelmės gyventojų buvo žydai. Iki sovietinės okupacijos Kelmėje veikė nemažai kepyklų, kuriose kepė pyragus, bandeles, duoną ir ypač visų mėgiamus beigelius. Kelmėje buvo mažesnės Paglinskio, Chaimo Yavneho,  Adlerio,  Dombo, Melo kepyklos. Netoli katalikų bažnyčios veikė kelios ne žydams priklausiusios kepyklos. Vigdoro kepykla buvo netoli Kelmės sinagogų komplekso. Karo metu sinagogos sudegė, o pokaryje netoli tos vietos buvo miesto kepykla, kepusi miestiečiams duoną ir riestainius. Duonos gaminius, kitus maisto produktus iki 6 dešimtmečio vidurio buvo galima įsigyti tik turint maisto korteles. Būtent čia žinomas Kelmės konditeris Vladas Gailius 1948 m. sukūrė ir pradėjo kepti Kelmės pyragą. Tais sunkiais pokario laikais, sudegusiame ir sugriautame mieste, kada visko trūko, tokio pyrago atsiradimas prilygo nedideliam stebuklui. Gal tuo metu  V. Gailiaus gaminys buvo kepamas ypatingoms progoms ar valdžios reikmėms (reikėdavo įsiteikti aukštesnei valdžiai, gal svečiams), tikriausiai nedaug kelmiškių jį buvo ragavę. Tai, kad Kelmės pyragas kepamas  beveik 80 metų, rodo gaminio autoriaus meistriškumą. Iki šiol sertifikuotą tautinio paveldo Kelmės pyragą kepa VK „Kelmės prekyba“ kepėjai.  Renginio dalyviai galėjo paragauti čia pat pjaustomo ir su visokiomis uogienėmis, pienu, arbata patiekto Kelmės pyrago. Liepos pabaigoje edukacija apie Kelmės pyragą bus pristatyta Kuršėnų  Gruževskių  dvare.

Projektą „Tautų ir religinių konfesijų įvairovė ir palikimas Kelmės miesto istorijoje“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Kelmės rajono savivaldybė.

Egidijus Ūksas,
Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka
Nuotraukos Rolando Kančausko.