2023 metų renginiai

Slemas – improvizacinės poezijos menas, kiti jį vadina sakytine poezija, dar kiti – moderniąja poezija. Dar tiksliau būtų galima pasakyti, kad slemas – gyvas kūrybiško teksto skaitymas, kurio klausyti susirenka ne tik kiti šio meno atstovai, bet ir publika. Slemo renginiai populiarėja, tačiau  kas tai yra, žino tikrai dar nedaugelis. Didžiausia slemo ypatybė – tai, kad jo kūryba nereikalauja  specialaus ar kažkokio ypatingo išsilavinimo, labai svarbu skaitančiojo balsas, mimika, charizma. Poezijos slemo varžytuvių metu kūrėjai skaito savo parašytus tekstus prieš  auditoriją, kuri ir vertina atlikėjus. Poezijos slemo istorija užgimė 1984 metais Čikagoje, o  Lietuvą slemas pasiekė po kiek daugiau nei dviejų dešimtmečių. Šiuo metu aktyvios slemerių bendruomenės veikia  Vilniuje, Kaune,  Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, kituose miestuose.  

Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, įgyvendindama projektą „Biblio: (ne)tikėti skaitymai“, lapkričio 10 d., pirmą kartą Kelmėje suorganizavo ir slemo kūrybines dirbtuves, ir varžytuves „Pas Žemaitę“. Kūrybinėse slemo dirbtuvėse, kurias vedė šiaulietė slemerė Roberta Stonkutė,  dalyvavę Kelmės J. Graičiūno gimnazijos ir Kelmės profesinio rengimo centro mokiniai, ne tik sužinojo slemo istoriją, bet ir patys bandė kurti tekstus, tinkančius „sleminti“.

Vakare įvyko pirmosios slemo varžytuvės „Pas  Žemaitę“ Kelmėje, kuriose dalyvavo net 14 „slemintojų“ iš Kauno, Tauragės, Šiaulių ir Kelmės. Puikioje atmosferoje vykusios varžytuvės baigėsi kraštietės, šiuo metu gyvenančios Kaune, Marijos Satö pergale. 

Pirmosios slemo varžytuvės Kelmėje, suteikusios jos dalyviams ir klausytojams gerų emocijų,  pavyko, todėl tikėtina, kad Kelmė taps dar viena, tradicine šių varžytuvių vieta Lietuvoje.

Projektą „Biblio: (ne)tikėti skaitymai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė.

Nijolė Kančauskienė, Kelmės Žemaitės biblioteka