2023 metų renginiai

 

Kovo 24-osios pavakarę Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje įvyko kraštietės istorikės, publicistės, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narės ir buvusios pirmininkės, Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Dalios Leinartės knygos „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“ pristatymas. Knyga nominuota „Metų knygos rinkimuose 2022“ tarp penkių geriausių publicistikos ir dokumentikos knygų.

 

Susitikimą vedusi rašytoja, žurnalistė Ona Jautakė paprašė viešnios pasidalinti prisiminimais apie gyvenimo Kelmėje laikotarpį, nes D. Leinartės autobiografijoje gimimo vieta nurodyti Trakai. D. Leinartė papasakojo, kad į Kelmę jos šeima persikėlė, kai jai buvo dešimt metų, mat tėtis kaip partinis veikėjas buvo kilnojamas iš vienos vietos į kitą. Tuomet iš Šiaulių atvykusiai dešimtmetei mergaitei Kelmė padarė labai žalio ir jaukaus miestelio įspūdį. Nors Kelmėje Dalia praleido tik septynerius metus iki studijų Vilniuje, šis miestelis jai tapatinasi su gimtąja vieta, nes tėvai visą likusį gyvenimą nugyveno Kelmėje.

 

Knyga „Neplanuotas gyvenimas“ – jau trečioji D. Leinartės knyga, kurioje ji toliau nagrinėja šeimos, moters padėtį skirtingais istoriniais laikotarpiais. Pradėti XIX amžiaus tradicinės šeimos tyrinėjimai ją taip įtraukė, kad toliau norėjo nagrinėti tarpukarį, po jo sekusį sovietmetį ir parengti trilogiją, apimančią 200 lietuvių šeimos metų. Pirmoji knyga „Vedusiųjų visuomenė: santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje“ dienos šviesą išvydo 1999 m. Įsitraukusi į tyrimus, mokslininkė suprato, kad reikia remtis ne tik sovietinių laikų oficialiais dokumentais, bet ir dar gyvų žmonių atsiminimais. Tuomet, pasak D. Leinartės, ji „metė“ tarpukario laikotarpį ir pradėjo imti interviu iš įvairių socialinių sluoksnių moterų ir lyginti juose pateiktus duomenis su archyviniais šaltiniais. Atlikti tyrimai leido daryti išvadą, kad daugelyje šeimų nebuvo emocinių ryšių. Iki 1968 m. žmonės dirbo 6 dienas per savaitę, atostogų turėdavo tik 12, vėliau – 15 dienų, trūko pinigų, vaikų darželių. Kiek laiko tokiomis sąlygomis tėvai galėjo skirti vaikams ir emocinių ryšių kūrimui šeimoje?

 

2000 m., vykdama studijuoti į JAV, D. Leinartė išsivežė ir sukauptą medžiagą, tačiau rašyti nesisekė. Kartą diskutuojant su vienu mokslininku, išgirdo tuomet ją sugluminusią frazę: „tu neparašysi, nes neturi distancijos“. Anot D. Leinartės, prireikė beveik dviejų dešimtmečių, kad atsirastų ta distancija, o tada knyga apie sovietinio režimo propagandos ir ideologijos įtaką šeimai buvo parašyta greitai ir sklandžiai. Joje autorė atsakė į klausimus, į kuriuos pati norėjo rasti atsakymus remdamasi ir savo pačios šeimos, ir savo mamos gyvenimo istorija.

 

Susitikime viešnia papasakojo ir apie knygos pavadinimo atsiradimą. Iš pradžių D. Leinartė pasiūlė knygos anglų kalba lietuvišką pavadinimo versiją, tačiau leidėjams jis netiko. Tuomet autorė pradėjo galvoti, kokia šios knygos pagrindinė mintis, nes jos tematika labai plati – rašoma ir apie vaikų auklėjimą, meilę, romantinius santykius, skyrybas. Taip gimė pavadinimas „Neplanuotas gyvenimas“, nes po sovietų okupacijos, o ypač pasibaigus karui, jis radikaliai pasikeitė ir vyrams, ir moterims, bet ypač moterims. Deklaruojant lyčių lygybę, moterims tapo įstatymu privalomas darbas valstybei, tačiau ant jų pečių liko tiek vaikų auginimo, tiek buities darbai. Moterys būdavo vežamos į kolūkius nuimti derlių, kartu su enkavėdistais siunčiamos nacionalizuoti turto. Skyrybų atveju motina negalėjo gauti vaikų globos, jei nepristatydavo pažymos, kad dirba valstybiniame darbe.

 

O. Jautakė pastebėjo, kad knyga parašyta gyvai ir žmogiškai, autorei pavyko sausiems moksliniams faktams suteikti gyvą emociją, joje galima rasti atspindžių ir iš Kelmės krašto žmonių gyvenimo. Knyga patraukia akį ir estetišku apipavidalinimu, gerai parinktomis fotografijomis. D. Leinartė atsakė, kad šį darbą puikiai atliko leidykla „Aukso žuvys“. Knygą iliustruojančias nuotraukas leidyklos darbuotojai surinko iš savo šeimų, artimųjų asmeninių fotoarchyvų.

 

Pasak D. Leinartės, rašydama knygą ji tikėjosi, kad pagrindinės skaitytojos bus jos kartos moterys, kurias sieja ankstyva santuoka ir motinystė, vaikų auginimas sunkiomis sąlygomis, kurios atmena ilgas valandas eilėse prie būtiniausių prekių. Tačiau neseniai vykusioje Vilniaus knygų mugėje ją maloniai nustebino, kad knyga domėjosi ir jaunos moterys.

 

Knygą „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“ turėtų perskaityti ne tik vyresni, bet ir jauni žmonės, kad geriau suprastų, kokiomis sąlygomis gyveno jų tėvai ar seneliai. Ir jei kam atrodo, kad sovietmečiu šeimose trūko emocinės šilumos, tai dėl to, kad nualinti sunkaus darbo, vargingos buities tėvai tiesiog nebeturėjo laiko ir jėgų skirti daugiau dėmesio savo vaikams ar vienas kitam.