2022 metų renginiai

Susitikimas su vertėja Dzintra Elga Irbyte

2022 11 24

Lapkričio 24-osios pavakarę Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su vertėja, visuomenininke, latvių kultūros aistruole Dzintra Elga Irbyte. Renginio metu viešnia pasakojo apie savo ilgametę vertėjos darbo patirtį, pristatė pastaraisiais metais jos išverstas latvių rašytojų Aldžio Bukšo knygą „Broliai“, Dagnijos Dreikos „Drugelių lietus“ bei Aleksandro Grino istorinį romaną „Nameisio žiedas“.
 
Dz. E. Irbytės vertimų iš latvių kalbos sąrašą sudaro daugiau nei šešiasdešimt įvairios tematikos kūrinių, iš jų trisdešimt du – grožinės literatūros kūriniai. Tai L. Muktupavelos romanai „Pievagrybių testamentas“ ir „Kilpa“, E. Martužos romanai „Išravėta širdis“ ir „Neprotingoji“, V. Rūmnieko ir A. Miglos istoriniai romanai „Kuršių vikingai“ bei „Sveikas, linksmasis Rodžeri!“, D. Dreikos kūrybos rinktinė „Vėjo juokas“, romanas-rebusas „Tiesos iškasiniai“ ir kt. Į išverstų kūrinių sąrašą rikiuojasi ir mokslo populiarinimo knygos – V. Celmo „Baltų raštai ir ženklai“, „Baltų religijos pagrindai“, M. Zyverto pjesė „Raktė“, K. Verdinio libretas roko operai „Ačiū, Saule!“, poezijos knygos. Jos vertimai publikuoti poezijos almanachuose, leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Naujoji Romuva“, „Žiemgala“ ir kt.
 
Renginį vedusios literatės, Kelmės profesinio rengimo centro klubo „Be rėmų“ vadovės Dalios Griškevičienės paprašyta papasakoti apie vertėjo darbo specifiką ir patirtis, Dz. E. Irbytė sakė, kad labai mėgsta detektyvus, tad ir jų vertimai taip įtraukia, kad norėdama pabaigti skyrių, gali dirbti iki vėlyvos nakties. Žymiai sunkiau versti negrožinę literatūrą. Verčiant knygas apie baltų religiją ir kultūrą, teko patarimų kreiptis ne tik į mokslininkus, bet ir į teologus. Dėl daugybės specifinių terminų sudėtinga versti ir medicininę literatūrą. Kalbėdama apie poezijos vertimus, viešnia pajuokavo, kad lengviau išversti du romanus, nei du eilėraščius, nes poezija yra jausmas, todėl verčiant perteikti tą jausmą yra labai sunku. Paklausta apie vertėjo darbo virtuvę, Dz. E. Irbytė sakė neturinti griežtos darbotvarkės, tačiau jai daug maloniau dirbti, kai nėra nustatytų griežtų terminų.
 
Pasak Dz. E. Irbytės, vertėjo darbe jai labai svarbus ryšys su autoriumi. Sena pažintis ją sieja su kriminalinis romano „Drugelių lietus“ autore D. Dreika. Rašytoja būna patenkinta Dz. E. Irbytės darbu, tad naujų knygų vertimus patiki būtent šiai vertėjai. Renginio viešnia paatviravo, kad jau yra išvertusi ir ketvirtąją D. Dreikos knygą – „Drugelio lietaus“ tęsinį, kuris dar nepasiekė redaktorių. Norėdama kuo tiksliau perteikti jauno rašytojo A. Bukšos knygos „Broliai“ kriminalinio pasaulio veikėjų leksiką, ji nuolat konsultavosi ne tik su pačiu knygos autoriumi, bet ir su neseniai iš įkalinimo įstaigos grįžusiu kaimynu.
 
D. Griškevičienė pasidžiaugė ne tik viešnios vertimų gausa, bet ir jų vaizdinga kalba. Baigdama susitikimą ji sakė galinti drąsiai teigti, jog tokių vertėjų, kaip Dz. E. Irbytė, dėka galime geriau pažinti dviejų artimų kaimynių – Latvijos ir Lietuvos – kultūrą, istoriją, suprasti mūsų bendrystes ir skirtumus.
 
Renginiui jaukumo suteikė Kelmės PRC moksleivio Dariaus Dargio gitara atliekami savos kūrybos kūriniai.
 
Virginija Navikienė, Kelmės Žemaitės biblioteka
Rolando Kančausko nuotraukos