2021 metų renginiai

Minint lietuvių literatūros klasikės Žemaitės 100-ąsias mirties metines, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka įgyvendina projektą „Trys dienos su Žemaite“ spalio 21 dieną  įvyko Aštuntieji Žemaitės skaitymai. Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė.

Aštuntuosiuose Žemaitės skaitymuose perskaityti 5 pranešimai. Humanitarinių mokslų daktarė Ramunė Bleizgienė pranešime „Žemaitės kelias į literatūros istoriją 1905–1918 metais“ kalbėjo apie Žemaitės kūrybos kanonizaciją t. y. virtimą klasika,  aptarė jos kūrybos vertinimus XX amžiaus pradžios literatūros kritikoje, peržvelgė, į kokias XX amžiaus pirmos pusės lietuvių kalbos programas, vadovėlius buvo įtraukti jos apsakymai, kalbėjo apie pirmųjų Žemaitės „Raštų“ leidybą bei prie to prisidėjusius asmenis.

Pasak R. Bleizgienės, 1905–1918 metų lietuviškoje kritikoje daugiausia prie Žemaitės kūrybos sklaidos prisidėjo dešinės pakraipos spauda, o ankstyvoji kritika Žemaitės kūrinius vertino už tikroviškai vaizduojamą valstiečių gyvenimą, gamtos aprašymus bei gryną jų kalbą. Pirmieji Žemaitės „Raštai“ (1913–1914) išleisti dviem formatais: 8 plonos knygelės, skirtos „paprastam“ skaitytojui, I tomas – inteligentams. Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904) buvo vienas iš populiariausių pradžiamokslių, o L. Giros skaitinių knygoje „Lietuva pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą“ (1911) gausu Žemaitės kūrybos ištraukų.

Humanitarinių mokslų daktaras, docentas, kraštietis, buvęs užventiškis Vigmantas Butkus pranešime „Žemaitės kūryba Latvijoje: vertimai ir vertinimai“ pristatė ir pavienių Žemaitės kūrinių vertimus, publikuotus įvairiuose latviškuose leidiniuose, ir tris Latvijoje išleistas autorines jos prozos vertimų knygas: dvi suaugusiems (apsakymų rinkiniai „Rudens vakaras“ (1924) ir „Klampynė“ (1967)), vieną vaikams (apsakymų rinkinys „Mano pasaka“ (1953)). Pranešėjas apibūdino vertimų kokybę, supažindino su pagrindiniais vertėjais. V. Butkus išsakė latvių kritikų nuomonę apie Žemaitės kūrybą, taip pat – bandymus ją lyginti su chronologiškai artimais ir tipologiškai panašiais latvių rašytojų darbais. Dažniausiai Žemaitė lyginama su žymiuoju latvių rašytoju, dramaturgu Rudolfu Blaumaniu.

Rašytoja, Žemaitės literatūrinės premijos laureatė Renata Šerelytė pranešime „Laimės nutekėjimo moterys: artimos ir tolimos“ kalbėjo apie Žemaitės aprašytų XIX a. moterų Katrės, Zosės, Marcelės likimus, kurie virpina širdį savo giliu žmogiškumu, nors jam ir nebuvo lemta išsiskleisti.

Humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė pranešime „Žemaitė lietuvių dramaturgijoje“ kalbėjo ne tik apie Žemaitės literatūros personažą dramaturgijos kūriniuose ir teatro scenoje (Kazio Inčiūros pjesė „Žemaitė“, Vidmantės Jasukaitytės „Žemaitė“, Kosto Ostrausko „Žemaitė sutinka Šekspyrą“), bet ir apie tam tikrą Žemaitės atgimimą sienų tapyboje, paveiksluose, tekstilėje ir pan.

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Valė Klesevičienė pasakojo apie paskutiniuosius Žemaitės gyvenimo 2021 m. spalio–gruodžio mėnesius Marijampolėje teisininko, publicisto, politinio veikėjo Andriaus Bulotos šeimoje bei pristatė jos atminimo įamžinimą šiame mieste, nes čia rašytoja Žemaitė yra palaidota. Aleksandros ir Andriaus Bulotų šeimoje Žemaitė gyveno 1921 metais, kai grįžo iš Amerikos. Gyvendama Marijampolėje, Žemaitė aktyviai dalyvavo draugijos „Žiburėlis“ veikloje, rūpinosi Marijampolės realinės gimnazijos moksleiviais, lankydavo gimnazijos moksleivius bendrabutyje, dalyvavo realinėje gimnazijoje rengiamuose koncertuose-paskaitose, vakaruose-vaidinimuose, skirtuose rinkti lėšas neturtingiems moksleiviams. Buvusiuose Bulotų namuose kuriamame muziejuje bus saugojamas Žemaitės atminimas, atskira ekspozicijos dalis bus skirta Žemaitei, akcentuojant Bulotų globą.

Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė Nijolė Kančauskienė pristatė fotografijų parodą „Čia praėjo Žemaitė. Kelmės kraštas“. Rašytoja Žemaitė įvairiose Kelmės krašto vietose gyveno daugiau nei 30 metų. Pristatant parodą, išsamiai papasakota apie Žymantų šeimos (mirus Laurynui – jau tik rašytojos Žemaitės) metus, praleistus Ušakiuose, Pasmalkyje, Kerbedlaukyje, Labūnavėlėje, Ušnėnuose, Graužikuose ir Šilo Pavėžupyje.

Ištraukas iš Žemaitės apsakymų „Sučiuptas velnias“ ir „Metinės“ žemaičių dounininkų tarme skaitė Alytaus miesto teatro aktorius Vaidas Praspaliauskas.

Nijolė Kančauskienė, Kelmės Žemaitės biblioteka