Užventiškiai susipažino su keramikos technika

Edukaciniai užsiėmimai prasidėjo keramikės Irmos pasakojimu apie keramikos atsiradimą, ir kad ji yra viena seniausių amatų.

Keramikė I. Diminskienė pristatė pačią paprasčiausią lipdymo techniką, pademonstravo, kaip greitai iš molio rutuliukų padaromas kiškutis. Vaikai, susipažinę su keramikos technika, ėmėsi darbo. Į darbą kibo ir juos atlydėjusios mokytojos. ,,Jeigu molis pradeda rankose džiūti prasčiausiai reikia jį sudrėkinti ir galima dirbti toliau“, – patarinėjo Irma. Vaikų rankose molis nepastebimai virto paukščiukais ir kačiukais, puošniomis vazelėmis, lėkštutėmis. Darbeliai gavosi skirtingi ir saviti, nes kiekvienas į juos įliejo savo nuotaiką ir emocijas.

Molio keramikos darbelių gaminimas – puikus užsiėmimas, kuris ne tik maloniai nuteikia, bet ir atpalaiduoja, lavina mastymą, suteikia žinių. Juk Lietuvos teritorijoje rankomis lipdyti moliniai indai buvo vartojami nuo neolito (IV tūkstantmečio prieš mūsų erą), o nuo XII amžiaus apie puodininkystę pradėta kalbėti, kaip apie amatą. Pirmykščiai žmonės keliaudami iš vienos vietos į kitą palikdavo laužavietes ir po kiek laiko sugrįžę į senas vietas pastebėdavo, kad žemė kur buvo laužavietė sukietėjusi ir nepraleidžia vandens. Pakasinėję žemę toje vietoje pastebėjo, kad iš jos galima kažką formuoti. Taip buvo atrastas molis, kuris turi savybes sulipti ir sukietėti. Žmonės tikėjo, kad savo rankomis nulipdytas mažas daiktelis turi magiškų galių, kurios apsaugo nuo nelaimių ir nešą sėkmę. Taip pat supažindino ir su lipdymo įrankiais ir paaiškino kokias molis turi plastines savybes. Molis gali būti rudas, žydras, geltonas, raudonas, pilkas, baltas, tai priklauso nuo jame susikaupusių mineralų kiekio. Džiūdamas molis keičia spalvą. Moliui išdegti reikalinga 1000 laipsnių ir didesnė temperatūra.

Regina Karpienė, Užvenčio biblioteka