Balandžio 7 d. Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje pristatyta Birutės Žymantienės knyga apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Antaną Račą. Tai knyga iš serijos „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“, skirta išėjusiems į amžinybę Nepriklausomybės Akto signatarams atminti. Knygoje atskleidžiamas politiko Antano Račo, 1990 m. kovo 2 d. išrinkto į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir 1990 m. kovo 11-ąją balsavusio dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo, gyvenimo kelias.
Renginio metu kalbėję Nepriklausomybės akto signatarai Narcizas Rasimavičius ir Petras Giniotas, buvęs LR Seimo narys Rytas Kupčinskas Antaną Račą prisiminė kaip nepaprastai darbštų, tvirtų įsitikinimų, stebinusį sugebėjimu išlaikyti ramybę ir šaltą protą įvairiose įtemptose situacijoje žmogų, kurio pamatinės vertybės buvo Dievas, Tėvynė ir Šeima, pabrėžė jo ypatingą indėlį užmezgant ir plėtojant ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos. Pasak renginį vedusios signatarės Irenos Andrukaitienės, Antanas Račas jai buvo parlamentaro etalonas, sugebėjęs savo rinkėjus pakylėti iki suvereno, iki tautos lygmens.
Kelmės Seimelio – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kelmės skyriaus tarybos pirmininkas Antanas Kriaučiūnas, pažinojęs Antaną Račą nuo jaunystės, prisiminė jų bendrą veiklą Atgimimo metais. Vėliau, jau būdamas Seimo nariu, grįžęs į Kelmę jis tardavosi su rinkėjais, kaip turėtų balsuoti dėl vieno ar kito sprendimo arba aiškindavo, kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas. Pirmojo Kelmės Seimelio narys Rimtautas Kavaliauskas sakė Antaną Račą prisimenantis kaip taurios sielos žmogų, kovotoją už Lietuvos išlaisvinimą ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos suklestėjimą. R. Kavaliausko ir A. Račo pažintis prasidėjo 1988 metais, kai Lietuvoje pradėjo kurtis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės. A. Račas kartu su būriu kitų patriotiškai nusiteikusių kelmiškių bei kitų Kelmės rajono gyventojų 1988 m. rugpjūčio 25 d. įkūrė Sąjūdžio Kelmės iniciatyvinę grupę, buvo išrinktas šios grupės pirmininku.
Knygos autorė B. Žymantienė apgailestavo, kad likimas lėmė su Antanu Raču susipažinti skirtingose kelio pusėse, tačiau tikisi, kad rašydama knygą ji „radusi ir pajutusi Antaną“. Ir jos atrastas Antanas už daug ką šiandien neatleistų. Antanas Račas nebūtų apgailestavęs dėl šiandieninės Lietuvos, kad ji nuėjo galbūt ne tuo keliu, o būtų toliau dirbęs Lietuvos labui. B. Žymantienė padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šios knygos, rašiusiems prisiminimus ir palinkėjo tęsti Antano Račo pradėtus darbus.
Renginyje dalyvavęs Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis sakė, kad jam teko pažinti Antaną Račą kaip žmogų, kaip mokytoją, kaip vadovą, pasižymėjusį be galo dideliu geranoriškumu. Pasak V. Andrulio, knyga apie signatarą Antaną Račą – tai dovana visiems Kelmės rajono žmonės, už kurią padėkojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubui ir jos autorei B. Žymantienei.
Baigiantis renginiui I. Andrukaitienė knygas apie Antaną Račą padovanojo ne tik Kelmės Žemaitės viešajai bibliotekai ir jos padaliniams, bet ir šiame prasmingame susibūrime dalyvavusiems žmonėms, kuriems brangus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Kelmės rajono garbės piliečio Antano Račo atminimas.
Virginija Navikienė, Žemaitės viešoji biblioteka
Nuotraukos Ritos Ščiglinskienės ir Nijolės Stamburienės
