Pasaulio tautų teisuolius įamžinanti paroda

Kovo 14 d. Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje pristatyta Maltos ordino ambasados iniciatyva parengta paroda „Liudiję žmogiškumą“, kurioje įamžinti Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai ir jų pasakojimai.

Parodos anotacijoje pabrėžiama, kad net ir praėjus daugiau nei pusei amžiaus, žmonija vis dar negali atsigauti po sukrėtimo, kurį patyrė Antrojo pasaulinio karo metu. Žydų tautai šis karas – vienas tragiškiausių laikotarpių per visą jos istoriją. Tai totalaus tautos naikinimo periodas. Dėl karo metais vykdyto holokausto 1941–1945 m. buvo išžudyta net 94 proc. Lietuvos žydų. O kaip išgyveno likusieji? Kas padėjo šiems žmonėms karo pragaro sūkuryje?

Pasaulio tautų teisuoliai – tai lietuviai žydų gelbėtojai, nepaisę mirtino pavojaus ir rizikavę savo gyvybe. Tai paprasti ir iškilūs žmonės, įžiebę viltį pasmerktiesiems. Ši paroda – maltiečių padėka jiems.

2015 m. pabaigoje Miunchene buvo surengtas labdaros koncertas, inicijuotas tuometinio Maltos ordino Lietuvoje ambasadoriaus Christiano von Bechtolsheimo. Renginio globėjais tapo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Joachimas Gauckas. Koncerto metu surinktos lėšos skirtos specialiam maltiečių projektui – padėti Lietuvoje gyvenantiems Pasaulio tautų teisuoliams. Dalis lėšų buvo skirta medicininėms reikmėms, kita dalis – Pasaulio tautų teisuolių įamžinimui.

Pasak parodą pristačiusio kelmiškio, šiuo metu Vilniuje gyvenančio Aido Gedmino, nors visuomenėje vis dar vyksta diskusijos apie lietuvių vaidmenį holokausto laikotarpiu, tačiau ne visiems žinomas faktas, kad Lietuvoje buvo daugiau žydus gelbėjusių žmonių negu pačioje Vokietijoje. Per dvejus metus Aidas kartu su fotografe Rūta Rylaite apkeliavo per aštuoniasdešimt senolių, fiksuodami juos ir jų pasakojimus nuotraukose bei filmuotoje medžiagoje. Susitikimai su gelbėtojais, jų papasakotos istorijos patiems jaunuoliams tapo neįkainojama gyvenimiška patirtimi. Anot Aido, dažnai išgirsti pasakojimai buvo tokie sukrečiantys, kad teko „išmokti užsiauginti skūrą“. Jei grįžtant iš daugumos viešnagių tarp jo ir fotografės vykdavo gyva diskusija, tai po Semeliškėse gyvenančios Elenos Karalevičiūtės-Čepanonienės pasakojimo apie protu sunkiai suvokiamą lietuvių šeimos priglausto žydų kūdikio egzekuciją jie visą kelią važiavo tylėdami...

Kai kurių Pasaulio teisuolių nuotraukos jau buvo publikuotos, tačiau tokia išsami šių garbingų asmenų fotografijų paroda – pirmoji. Ir pateikiamos joje ne dokumentinės nuotraukos, ne istorikų pasakojimai, o paprastų ir kartu nepaprastų žmonių veidai. 2018 m. keliavusi po įvairias erdves Vilniuje, A. Gedmino iniciatyva paroda atkeliavo ir į Kelmę. Parodos organizatoriai siekia, kad šiuolaikinis žmogus, apie karą ir holokaustą žinantis tik iš knygų ar kino filmų, pažvelgtų į tuos veidus, išgirstų sukrečiančias žydų gelbėtojų istorijas ir žemai nusilenktų už ypatingą jų veiklą – už tai, kad blogio akivaizdoje išliko žmonėmis.

Virginija Navikienė, Žemaitės viešoji biblioteka

Rolando Kančausko nuotraukos