Dzūkiškos poezijos vakaras

Kultūros veikėjo, visuomenininko, literatūrinių skaitymų, dainuojamosios poezijos festivalių organizatoriaus, dzūkų kultūros puoselėtojo J. Žitkausko kūrybos kraitėje – eilėraščių knygos „Grafomano įšventinimas“ (2011), „Budintis kalendorius“ (2014), leidinys „Tai – aš. Bardų istorija. Pirmasis Tarptautinis festivalis“ (2013) ir šių metų pradžioje išėjusi poezijos knyga „Sakyciniai ir pilniavociniai. Ailėraščiai dzūkų tarmi“, į kurią sudėta daugiau nei šimtas eilėraščių.

Knygos autorius į renginį vedusios lituanistės, Kelmės PRC klubo „Be rėmų“ vadovės Dalios Griškevičienės klausimus, ko išmoko sulaukęs keturiasdešimties, kada jaučiasi visagalis, ką nuveikė tėviškės labui, ką pasakytų nūdienos dzūkui, „atsakinėjo“ eilėraščiais iš savo naujosios knygos. J. Žitkauskas sakė žinojęs, kad ši knyga bus pristatyta ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos regionuose, todėl jos pabaigoje yra „žodzynukas“, jei skaitytojui prireiktų pasitikslinti vieno ar kito dzūkiškio žodžio reikšmę. Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, gimęs ir augęs, daugiau nei dvidešimtmetį Vilniuje gyvenantis J. Žitkauskas paatviravo, kad jį kaip autorių formavo kraštietis Sigitas Geda, o dzūkišką kūrybą paskatino rašytojas Romas Sadauskas, kuriam už eseistinį romaną „Gyvenimas prie vieškeluko“ 2014 metais paskirta Žemaitės literatūrinė premija.

Apie kultūros adresatą, kuo panašūs ir kuo skirtingi kultūros leidiniai, rašytojo ir leidėjo santykį bei atsakomybę, skaitymo motyvaciją kalbėjo filosofijas, žurnalistas, vertėjas, knygų autorius, A. Konickis. Pasak kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiojo redaktoriaus, tarp autoriaus ir leidėjo turi vykti bendradarbiavimas – pastarasis turi padėti autoriui ir prisiimti tam tikrą jo atsakomybės dalį. Negalima leisti tokių leidinių, kurie padarytų gėdą ir leidyklai, ir pačiam kuriančiajam. Paklaustas, kaip autoriai „ateina“ į žurnalą „Naujoji Romuva“, A. Konickis atsakė, kad įvairiais keliais – žurnalas turi nemažą būrelį savų, nuolat rašančių autorių, tarp jų ir J. Žitkauską, tačiau žurnalui savo kūrybą patiki ir naujokai. Leidėjas prisipažino nemėgstantis dalyti patarimų, kaip didinti skaitymo motyvaciją, o neskaitymas reikštų žmonijos posūkį „atgal į mišką“.

Renginio metu savo kūrybą skaitė poetė R. Makselytė, keletą dzūkiškų eilėraščių perskaitė klubo „Be rėmų“ narės Irena Navickienė ir Dalia Mališauskaitė, skambėjo bardų iš Raseinių Dariaus Leveckio ir Ryto Germanavičiaus atliekamos dainos.

Virginija Navikienė, Žemaitės viešoji biblioteka
Nuotraukos Vaclovo Liubino