Akmuo vyro akimis

Tytuvėnų bibliotekoje atidaryta skulptoriaus Valiaus Remeikos paroda „Akmuo vyro akimis“. Parodą pristatyti padėjo Akmenės rajono kultūros centro režisierė Andrėja Gričiūtė. Pristatyme dalyvavo gimnazijos mokiniai bei Sveiko gyvenimo klubas. Bibliotekininkė Zita Deikutė ta proga parinko specialios literatūros apie skulptūros meną parodėlę.

Jaunas skulptorius baigė Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto taikomosios skulptūros specializaciją, priklauso Pasvalio rajono „Rats“ profesionalų menininkų klubui, o taip pat yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus narys.

Pasak Andrėjos, akmuo – specifinė medžiaga, ilgaamžis. Nuo seno mūsų protėviai suprato akmenį kaip gyvą, šiltą organizmą, jis buvo garbinamas, tautosakoje prie jo vyksta lemtingi mergelės ir bernelio, žmogaus ir velnio susitikimai. Net ir šiais laikais svarbios statybos pradedamos nuo ritualizuoto kertinio akmens dėjimo.

Jaunojo skulptoriaus susižavėjimas akmeniu ateina iš vaikystės. Tada geriausia dovana buvo plastilinas. Negalėdamas dirbti tiesiogiai su akmeniu, berniukas lipdė įvairiausias figūrėles, miniatiūrinius darbelius iš aplinkos bei televizoriaus. Daug šių detalių, pedantiškai sukurtų ir atliktų darbelių yra išlikę. Susitikime buvo parodyti nedideli būsimų skulptoriaus darbų eskizai, padaryti iš skulptūrinio plastilino. Akį traukė plastiškumas, autoriaus atidumas detalėms.

Valius Remeika demonstravo savo darbus, esančius Pasvalio muziejuje, pasakojo apie antrąjį svarbiausią savo gyvenime miestą Telšius, ypač daug dėmesio skyrė gimtajam Pasvalio kraštui, Saločiams. Parodoje eksponuojamos stambiųjų kūrinių nuotraukos atspindi Lietuvos šimtmečio dvasią. Tai didžiuliai rieduliai, sveriantys kokį 20 tonų, skulptoriaus, o neretai ir kalvio rankų pagražinti, skirti tremtiniams, Baltijos keliui, Saločių 500 metų jubiliejui, įamžinę vis dar gyvuojančius arba jau išnykusius kaimus. Mažesni darbai (piniginė, kuprinė, spyna, gervė...), dažnai irgi papuošti simboliniais ženklais, puikavosi bibliotekoje.

Kalbėta ne tik apie įvairias technikas, medžiagas, bet ir apie tai, kuo skiriasi vyro-skulptoriaus ir moters žvilgsnis į akmenį. Gal todėl paroda taip ir pavadinta, kad nuomonės šiuo klausimu skiriasi?..

Pristatymo metu Andrėja pateikė dalį programos „Jei nebūtų tavęs...“. Kaip režisierė sakė, jei nebūtų mamos, jaunuolio, Lietuvos, Dievo, skulptoriaus, kaimyno, mokytojo, žmogus vis tiek rastų ką mylėti. Ji paskaitė Juozo Erlicko, Prano Vaičaičio bei kitų autorių kūrybos, dainavo.

Jauniesiems kūrėjams už parodos atvežimą, už nuoširdų bendravimą dėkojo bibliotekininkė Zita Deikutė bei Sveiko gyvenimo klubo prezidentė Nijolė Guntaitė. Savo ruožtu darbštusis skulptorius Valius džiaugėsi maloniu priėmimu, gražėjančiais Tytuvėnais. Tradiciškai renginys baigėsi pokalbiais prie kavos bei arbatos. 

Bronislava Buchienė