Pristatyta trečioji Danguolės Andrulienės poezijos knyga

Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje pristatyta trečioji Danguolės Andrulienės poezijos knyga „Iš gilumos į krantą“, skirta vyro Sauliaus atminimui. Į knygos sutiktuves susirinko autorės artimieji, bičiuliai, kolegos literatai ir poezijos mylėtojai.

Vakarą vedė poetė, pedagogė ir knygos redaktorė Dalia Griškevičienė. Ji sakė, kad pagrindinė knygos tema – meilė. Pasak redaktorės, tai brandžiausia Danguolės Andrulienės knyga, atskleidžianti ne tik kūrybinę, bet ir žmogiškąją autorės brandą. D. Griškevičienė prisiminė, kad rengiant knygą ne kartą kartu su autore buvo grįžtama prie kiekvieno eilėraščio, ieškoma tiksliausio žodžio, aptariamas kiekvienas kablelis ir brūkšnys. Anot jos, ši knyga pasakoja apie ilgą žmogaus kelią į save, kai tenka išgyventi netektį ir mokytis gyventi toliau.

Pokalbio metu D. Andrulienė pasakojo, kad eilėraščiai gimsta iš įvairių patirčių – vaizdų, prisiminimų, netikėtai išgirstų žodžių, tačiau naujojoje knygoje svarbiausias kūrybos šaltinis buvo emocijos. Eilėraščiai buvo rašomi spontaniškai – tada, kai tiesiog nebuvo galima nerašyti. Autorė prisipažino, kad iš pradžių planavo į knygą sudėti šimtą eilėraščių, tačiau galutiniame rinkinyje jų liko aštuoniasdešimt vienas.

Kalbėdama apie kūrybos procesą Danguolė pasakojo, kad mėgstamiausia vieta rašyti – fotelis kieme prie namų, kur, jos žodžiais, ji jaučiasi ypač gerai. Eilėraštį laiko baigtu tik tada, kai jis „suskamba“, todėl kartais tenka ilgai ieškoti tinkamiausio žodžio.

Autorė prisiminė, kad pirmuosius eilėraščius parašė būdama devyniolikos metų, tačiau jų neišsaugojo. Po to sekė daugiau kaip dvidešimties metų kūrybinė pertrauka. Į poeziją ji sugrįžo visai netikėtai – vieną dieną ruošiant pietus gimusi mintis paskatino ją užrašyti, netrukus atsirado ir kita. Nuo tada rašymas tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Didžiausią palaikymą, pasak autorės, visuomet teikė šeima – pirmoji jos eilėraščius skaitydavo dukra, sukūrusi ir visų trijų knygų viršelius.

Vakaro pabaigoje kalbėta apie kūrybos galią. D. Andrulienė sakė, kad rašymas gydo – kiekvienam žmogui svarbu atrasti būdą išlieti tai, kas kaupiasi viduje, o jai tokiu keliu tapo poezija. Kalbėdama apie meilę ji pabrėžė, kad net ir netekus mylimo žmogaus lieka tai, kas brangiausia – kartu išgyventa patirtis.

Autorės kūrybą skaitė šedbariškė Liucija Kelpšienė, kelmiškės Nijolė Kančauskienė, Asta Vaičiulienė, Jadvyga Gaupšienė bei viešnios iš Šiaulių Angelė Bražaitė ir Vilija Armonienė. Jų skaitomi eilėraščiai atskleidė pagrindinius knygos motyvus – meilę, vienatvę ir viltį.

Muzikinius intarpus dovanojo autorės anūkai Benas ir Adas Venslauskai. Renginį papuošė kolektyvo „Vakarė“, kuriame dainuoja ir pati D. Andrulienė, atliekamos dainos. Susirinkusieji šiltai sutiko Danguolės ir Edmundo Stonio duetą, o ypatingu vakaro akcentu tapo kolektyvo vadovės Genovaitės Ačienės sukurta daina poetės eilėmis.

Knygos autorei netrūko sveikinimų, gėlių ir nuoširdžių linkėjimų. Knygos pristatymas tapo jaukiu susitikimu, kuriame poezija, muzika ir nuoširdus pokalbis apie kūrybą, meilę bei gyvenimo patirtis sukūrė ypatingą vakaro nuotaiką.

Virginija Navikienė,
Žemaitės viešoji biblioteka
Rolando Kančausko nuotraukos