Konferencija Jeronimui Raliui pagerbti Žalpiuose

Jeronimas Ralys (1876–1921) – gydytojas, vertėjas, kurio 150-ąsias gimimo metinės minimos 2026 m., neatsiejamai susijęs su Kelmė kraštu – gimė netoli Žalpių (Kelmės r.), buvusiame Antkapinio kaime. Studijuodamas Maskvos universitete, dalyvavo lietuvių studentų slaptose draugijose, lietuvių scenos mėgėjų spektakliuose. Spaudos draudimo metais rašė korespondencijas į „Ūkininką“, „Varpą“. Pirmasis į lietuvių kalbą iš graikų kalbos išvertė Homero „Odisėją“ (1921). 2026 m. sukanka 105-eri metai lietuviškajam Homero „Odisėjos“ leidimui.

Spalio 9 d. Žalpių kaimo bendruomenės salėje įvyko konferencija „Nuo Trojos iki Lietuvos: Jeronimas Ralys ir Homero „Odisėja“ lietuviškai“, skirta vertėjo 150-osioms g. m. ir 105-ajam lietuviškajam Homero „Odisėjos“ leidimui paminėti.

Konferencija pradėta Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos specialistų sukurtu vaizdo projektu „Jeronimas Ralys: žmogus, prakalbinęs Homerą lietuviškai“, kuris pasakoja neįtikėtiną atokiame Antkapinio kaime gimusio, sunkią fizinę traumą patyrusio, tačiau labai darbštaus, talentingo, užsispyrusio  žmogaus gyvenimo istoriją. 

Konferencijoje perskaityti 5 pranešimai: „Čia kelio pradžia. Antkapinio kaimas“ (Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos Žalpių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Alina Žalandauskienė), „Antikinių veikalų vertimai į lietuvių kalbą iki J. Ralio“ (Vilniaus universiteto docentė, dr. Audronė Kučinskienė), „Jeronimo Ralio „Odisėjos“ vertimo odisėja“ (klasikinės filologijos specialistas, dr. Arnoldas Kazimierėnas), „Jeronimo Ralio ir Kazimiero Ralio asmenybių bruožai amžininkų atsiminimuose“ (Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos vyresnysis bibliotekininkas, istorikas Egidijus Ūksas), „(Ne)žinomos Jeronimo Ralio biografijos detalės“ (Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė Nijolė Kančauskienė).

A. Žalandauskienė pasakojo apie šiandien jau visai išnykusį, bet ir anuomet labai nedidelį trijų trobų Antkapinio kaimą, kuriame gyveno Ralių, Ivoškių ir Dirmeikių šeimos, vėliau dar Verygos spėję pasistatyti medinius trobesius. Ralių seneliai buvo laisvi valstiečiai, nėjo lažo, todėl galėjo savo vaikams geresnį rytojų sukurti. Tokioje šeimoje gimė būsimasis gydytojas ir vertėjas Jeronimas Ralys. Ivoškių šeima buvo darbšti, ūkininkavo, Verygai abu buvo siuvėjai, to amato Jonas Veryga išmokė ir kaimyną Joną Dirmeikį.

Dr. A. Kučinskienė pranešime apžvelgė pačius pirmuosius Antikos kūrinių vertimus nuo XVII a. T. Schulzen trumpų sakinių iš Horacijaus, Marcijalo, Cicerono, Plinijaus veikalų, nuo XVIII a. J. Schultzo verstų Ezopo pasakėčių, iki XX a. pradžios J. Šaulio Sofoklio „Antigonės“, Aischilo „Prikaltojo Prometėjo“ ir J. Ralio Homero „Odisėjos“ vertimų. Pranešėja lygino antikinių kūrinių vertimus ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje, pastebėdama, kad lietuvių vertėjai imdavosi rimtesnių žanrų bei pilnų kūrinių vertimo, o latviai ir estai vertė linksmesnius, publikai patrauklesnius kūrinius ar jų ištraukas.

Dr. A. Kazimierėnas klausytojams papasakojo, kad Homero „Odisėjos“ vertimų į lietuvių kalbą yra aštuoni leidimai, pirmasis ją išvertė Jeronimas Ralys (išleista 1921 m.), trys „Odisėjos“ vėlesni vertimai rėmėsi taip pat J. Ralio vertimu, o ir pats vertimas yra sulaukęs nemažai kritikos. Pasak pranešėjo, nors J. Ralio vertimai ir nėra tobuli, tačiau jie buvo labai reikalingi Antikos literatūros populiarinimui Lietuvoje. A. Kazimierėnas taip pat apžvelgė kitus Homero „Odisėjos“ leidimus.

E. Ūksas savo pranešime apie du žymius žalpiškius – Jeronimą ir Kazimierą Ralius, daugiausia rėmėsi Vinco Grigaliūno-Glovackio užrašytais atsiminimais apie J. Ralį, kurie išleisti 2017 m., taip pat – Steigiamojo Seimo nario K. Ralio sūnaus Dobilo pasakojimu, K. Ralio laiškais, kuriuos jis siuntė iš tremties bičiuliui Pranui Vasiliauskui ir kuriuose aprašė savo sąsajas su giminaičiu J. Raliu.

N. Kančauskienė pranešime atkreipė dėmesį į J. Ralio biografijoje esančius kai kuriuos neatitikimus, kurie kyla todėl, kad 1906–1914 m. gydytojo ir vertėjo gyvenimo laikotarpiai tebėra nepakankamai dokumentuoti, remiamasi vien prisiminimais arba spėjimais. Labiausiai neaiškūs yra J. Ralio darbo laikotarpiai 1906–1908 m., kuomet spėjama jis tarnavo jūrų laivyne bei 1908 m. darbas Pienuose, kai tik grįžus iš Maskvos į Lietuvą, pastarąjį į Prienus, tikėtina, dirbti galėjo pakviesti daktaras Juozas Brundza, su kuriuo J. Ralys buvo pažįstamas iš Maskvos laikotarpio. Tačiau šiems faktams patvirtinti kol kas nerasta jokių dokumentų. J. Ralio darbą Ariogaloje patvirtina taip pat tik žmonių pasakojimai arba nedokumentuoti šaltiniai.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bilius, Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė, Kelmės rajono savivaldybės Pakražančio seniūnijos seniūnas Tomas Šteimantas, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Ginta Maziliauskienė.

Konferencijoje veikė Vilniaus dailės akademijos studentės, kelmiškės Godos Rukšytės piešinių paroda „Homero „Odisėjos“ herojų portretai“, kurie kvietė patirti vizualinę kelionę po antikinį epą ir atrasti jame savąsias šviesos paieškas. Ištraukas iš „Odisėjos“ skaitė Kelmės kultūros centro Pakražančio skyriaus suaugusių skaitovų būrelio skaitovės (vadovė Danutė Anankaitė).

Dėkojame rėmėjams Astai ir Vaidotui Gedraičiams bei Mažajam dvarui.
Dėkojame partneriams Žalpių kaimo bendruomenei, Žalpių krašto muziejui, Kelmės kultūros centro Pakražančio skyriui.
Ypatingai dėkojame visiems konferencijos dalyviams, gausiai dalyvavusiems žymiojo kraštiečio Jeronimo Ralio pagerbime.

Nijolė Kančauskienė, Kelmės Žemaitės biblioteka
Nuotraukos Majaus Štaboko ir Rolando Kančausko