Kaip gimė Užventis ir kas buvo pirmieji užventiškiai?

Š. m. liepos 30 d. Užvenčio bibliotekoje Lietuvos istorijos instituto doktorantas Laurynas Giedrimas pristatė pranešimą „Užvenčio miestelio urbanistinė raida seniau ir dabar".

Šiais metais Užvenčio miestelis, įsikūręs Kelmės rajono pakraštyje, prie Ventos, mini garbingą 485 metų sukaktį. Būtent tiek metų šiemet sukanka nuo 1537–1538 m. Antano Mackavičiaus vykdyto Žemaitijos valsčių surašymo, kuriame bene pirmą kartą į rašytinę istoriją pateko ir kai kurių užventiškių vardai.

Pasak L. Giedrimo, Užvenčio miestelyje 1537 m. gyveno Vaitas Žadmis, Vaišnaras Demutaitis, Montvilas Mikutaitis, Barzdelis Kudekis, Kanteika Šlomus, Andrušelis Tvirbutaitis, Barzdelis Gailaitis, Gedminas Lupšaitis, Petrelis Bartkaitis, Jonas Mažutavičius ir Jurgelis Duda. Tokie yra seniausi žinomi užventiškių vardai, kurie yra ganėtinai neįprasti ir labiau primena ne vardus, o pavardes. Visgi, šie pirmieji užventiškiai pavardžių dar neturėjo. Pirmasis asmenvardis reiškia vardą, o antrasis – tėvavardį. Vadinasi, greičiausiai dokumente minimas Vaišnaras buvo Demuto sūnus, Montvilas buvo Mikuto sūnus ir t. t. Šių užventiškių vardai pavardes primena todėl, kad vėliau, formuojants pavardėms ir įsigalint krikščioniškiems vardams, senieji vardai tapo pavardėmis, tad, galbūt, hipotetiškai galima teigti, jog Gedminų giminei pradžią davė Gedminas Lupšaitis, o Montvilų – Montvilas Mikutaitis. Tačiau, ne vienam turbūt kils klausimas, kodėl daugelio senųjų užventiškių vardai buvo nekrikščioniški, jei Žemaitija krikščioniška tapo 1413 m.? Visuomenės krikščionėjimas buvo labai ilgas procesas ir labai priklausė nuo to, kiek gyventojams buvo pasiekiama bažnyčia. Užventyje 1537 m. bažnyčios dar nebuvo. Artimiausios Užvenčiui bažnyčios buvo tik Kražiuose, Luokėje ir Šaukėnuose. Žinoma, negalima teigti, kad pirmieji žinomi užventiškiai nebuvo krikštyti, nors galėjo būti, kad iš tiesų nebuvo. Bet kokiu atveju tikėtina, jog krikščionybė jiems dar nebuvo kasdienio gyvenimo dalimi, todėl jie dar ir vadinosi pagoniškais vardais, asmenvardžiais, kuriuos buvo paveldėję kaip savo pavardes.

Užventis ir kai kurie jame gyvenantys žmonės buvo paminėti 1537 m., tačiau, kaip renginio metu paminėjo irLaurynas, tai jokiu būdu nereiškia, kad tais metais Užventis buvo įkurtas. Paminėjimas tik liudija, kad Užventis, kaip miestelis XVI a. I pusėje jau egzistavo. Tikslios datos, kada buvo įkurtas Užventis, turbūt, ir neįmanoma atrasti, nes miestelis greičiausiai kūrėsi palaipsniui. Į šiaurę nuo Užvenčio, dvaro parko pakraštyje esantis Užvenčio kapinynas liudija, jog tose vietovėse žmonės gyveno jau nuo XIV a. Gan didelė tikimybė, kad šiame kapinyne palaidoti žmonės gyveno tuomečio Užvenčio miestelio teritorijoje, nes Užvenčio kapinyną ir Užvenčio miestą skiria Ventos upė, o upė senovės tikėjimuose buvo tai, kas skyrė gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Vadinasi, viename Ventos upės krante gyveno gyvieji, kitame – buvo laidojami mirusieji. Kapinynui esant prieš Ventą, o miesteliui – už Ventos, matyt, greitai ir prilipo Užvenčio pavadinimas, nes miestelio žmonės gyveno už Ventos.

Pranešimo metu Laurynas papasakojo ir apie miestelio geografinę padėtį. Minėjo, jog užventiškiai kūrėsi labai įdomioje geografinėje vietovėje – Žemaičių aukštumos rytinėje pašlaitėje, palei kurią turėjo eiti dar už patį miestelį senesnis kelias. Šis kelias dabar maždaug atitiktų Ventos ir Kražių gatves, esančias Užventyje. Vakarinėje šio kelio pusėje plytėjo kalvos, o rytinėje – driekėsi lygumos. Tokia geografinė padėtis leido besikuriančiam Užvenčio miesteliui įgyti linijinį planą, ką įrodo 1821 m. Užvenčio dvaro valdų planas, kuriame buvo nubraižytas ir Užvenčio miestelis. Tačiau labai tikėtina, kad miestelis griežtą linijinę struktūrą įgavo Valakų reformos metu, kuri pradėta vykdyti 1557 m. Ši reforma ne tik sukūrė gatvinių-rėžinių kaimų kraštovaizdį Lietuvoje (Valakų reformos metu buvo suformuoti ir Užvenčio dvarui priklausę Dangvietų, Kuršų, Minupių ir Žeberių kaimai, kurie dar ir šiandien yra neblogai išlaikę linijinę struktūrą), bet nemenkai palietė ir miestelius. Reformos metu pertvarkant miestelių struktūrą dažniausiai miestelio centre būdavo suformuojama stačiakampė aikštė. Tokią aikštę ištisus šimtmečius turėjo ir Užvenčio miestelis, tik Užvenčio turgaus aikštė šiandien yra geriau žinoma, kaip Užvenčio skveras, kuriame auga liepos. Taip Žemaičių aukštumos rytinėje pašlaitėje gimė Užvenčio miestelis, kurį dėl 1956 m. suteikto miesto statuso, šiandien galima vadinti miestu, o 1537 m. rašytinėje istorijoje ne tik pirmą kartą Užventis paminėtas kaip miestelis, bet ir buvo užfiksuoti kai kurių užventiškių vardai, kuriuos šiandien galime laikyti vienais seniausių žinomų užventiškių vardų.

Džiugu, jog Laurynas Giedrimas, Lietuvos istorijos instituto doktorantas, gimęs netoli Užvenčio, nepamiršta savo gimtojo miestelio ir noriai dalinasi turimomis žiniomis su Užvenčio bibliotekos lankytojais.

Regina Karpienė 
Užvenčio biblioteka