ŠLIAGERIS VACLOVAS
ŠLIAGERIS VACLOVAS
2021 03 02Biografija
Vaclovas Šliageris – pedagogas, etnografas, visuomenės veikėjas, Kiaunorių (Kelmės r.) dvaro savininkas, gimė 1881 m. Jučiuose, Raseinių rajone. 1900 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, 1906 m. – Maskvos universitetą. Dirbo Pulkovo observatorijoje, mokė Liepojos ir Kerčės gimnazistus. 1918–1922 m. dirbo Radviliškio progimnazijos direktoriumi, 1922–1931 m. ir 1940–1941 m. – Šiaulių berniukų gimnazijoje fizikos mokytoju, 1922–1929 m. buvo šios gimnazijos direktorius. 1932–1940 m. mokytojavo Kretingos gimnazijoje. Buvo vienas iš Šiaulių kraštotyros draugijos steigėjų.
1941 m. ištremtas į Sibirą – Altaiskojės rajoną. Altajaus krašte du sezonus ganė bandą. Tik įpusėjus karui, kai nebuvo kam dirbti mokyklose, paprašytas mokyti jaunimą. Mokė matematikos, fizikos, astronomijos. Net Sibiro mokykloje, kur pokario metais kolektyvas buvo papildytas tremtiniais, ir dirbo daug solidžių, aukštos kultūros ir didelio intelekto mokytojų, V. Šliagerio nuomonė būdavo lemiama pedagogų tarybos posėdžiuose. Grįžęs iš tremties, 1956 m. apsigyveno Tytuvėnuose. Mirė 1963 m. sausio 29 d. Palaidotas Kiaunoriuose.
Literatūra ir šaltiniai:
1. Fizikos istorija Lietuvoje. (1988). Vilnius, p. 186.
2. Lietuvos gyventojų genocidas. A–Ž. 1939–1941. T. 1. (1999). Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, p. 818.
3. Musneckienė, R. (2013, birželio 28). Prie šviesuolio kapo atvedė lemtingas sapnas. Šiaulių kraštas. [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: http://old.skrastas.lt/?data=2013-07-05&rub=1065924812&id=1372347251
4. Zimkiemė, L. (2019). Vaclovas Šliageris. Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui. [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: https://lietuvai.lt/wiki/Vaclovas_%C5%A0liageris
5. Nuotrauka panaudota iš: https://lietuvai.lt/wiki/Vaclovas_%C5%A0liageris
1941 m. ištremtas į Sibirą – Altaiskojės rajoną. Altajaus krašte du sezonus ganė bandą. Tik įpusėjus karui, kai nebuvo kam dirbti mokyklose, paprašytas mokyti jaunimą. Mokė matematikos, fizikos, astronomijos. Net Sibiro mokykloje, kur pokario metais kolektyvas buvo papildytas tremtiniais, ir dirbo daug solidžių, aukštos kultūros ir didelio intelekto mokytojų, V. Šliagerio nuomonė būdavo lemiama pedagogų tarybos posėdžiuose. Grįžęs iš tremties, 1956 m. apsigyveno Tytuvėnuose. Mirė 1963 m. sausio 29 d. Palaidotas Kiaunoriuose.
Literatūra ir šaltiniai:
1. Fizikos istorija Lietuvoje. (1988). Vilnius, p. 186.
2. Lietuvos gyventojų genocidas. A–Ž. 1939–1941. T. 1. (1999). Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, p. 818.
3. Musneckienė, R. (2013, birželio 28). Prie šviesuolio kapo atvedė lemtingas sapnas. Šiaulių kraštas. [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: http://old.skrastas.lt/?data=2013-07-05&rub=1065924812&id=1372347251
4. Zimkiemė, L. (2019). Vaclovas Šliageris. Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui. [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: https://lietuvai.lt/wiki/Vaclovas_%C5%A0liageris
5. Nuotrauka panaudota iš: https://lietuvai.lt/wiki/Vaclovas_%C5%A0liageris
