MIKUTAVIČIUS RIČARDAS

MIKUTAVIČIUS RIČARDAS

2022 11 16

Biografija
Ričardas Mikutavičius – kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcininkas. Gimė 1935 m. vasario 26 d. Kaune, mokėsi Kauno 15-ojoje pradinėje mokykloje, 4-ojoje berniukų gimnazijoje. 1953 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1958 m. įšventintas į kunigus, primicijos vieta – Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. 1963 m. apgynė disertaciją teologijos licenciato moksliniam laipsniui. 1998 m. birželio 30 d. tapo smurto auka, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Profesinė ir kūrybinė veikla
1958 m. baigęs Kauno kunigų seminariją paskirtas vikaru į Eržvilko (Jurbarko r., 1958–1960) bažnyčią. Kunigavo Kelmės (1960–1961), Panevėžiuko (Kauno r., 1961–1965), Žeimelio (Pakruojo r., 1965–1967), Seredžiaus ir Lauksodžio (Jurbarko r., 1967–1970), Tytuvėnų (Kelmės r., 1970–1983), Babtų (Kauno r., 1983–1989) bažnyčiose. 1989–1992 m. klebonavo Kauno Vytauto Didžiojo, 1993–1996 m. buvo Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius, 1997 m. perkeltas į Šv. Kazimiero bažnyčią Aleksote. Skatino Klinikų koplyčios atidarymą, buvo jos kapelionas. Dėstė filosofijos disciplinas Kauno medicinos universitete (nuo 1989 m. – Kauno medicinos akademija), ėjo kapeliono pareigas Lietuvos žemės ūkio universitete (nuo 2019 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau – VDU ŽŪA).

1992 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungos narius, o 1994 m. išrinktas Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos nariu. Kaip poetas, kunigas R. Mikutavičius pradėjo reikštis nuo 1982 m. žurnale „Aidai“, išleistos šios kūrėjo knygos: „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (1989, vėliau ši knyga išleista dalimis: I ir II t. –2008, III – 2013), „Poterių upė“ (1990), „Šviesos spalvos“ (1992), „Žaizdos metafizikai“ (1995), „Spindintis virš mūsų“ (1998), „Prisikėlimas“ (1997–1998 metų pamokslų fragmentai, 1999), „Viršūnių paukštis“ (tautos dainiui prelatui Maironiui penkiasdešimties metų mirties sukaktį minint, 2002), „Kryžiaus kelio mąstymas“ (2004), „Kataliko pasaulėžiūros atsinaujinimo keliu“ (2005), audiokasetė (kartu su kompozitoriumi G. Kuprevičiumi) „Mirties vilties veidai“ (1999). Sudarė maldyną „Dieve, myliu tave“ (1980, antras fotografuotinis leidimas 1991). Parašė eseistinių, teologinių, filosofinių straipsnių. Kunigaujant Tytuvėnuose išryškėjo jo trauka kolekcionavimui, meno vertybėms. Dalis kolekcijos saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kai kurie kunigo asmeniniai daiktai artimųjų sprendimu atiteko Maironio lietuvių literatūros muziejui. Išleistas katalogas „Ričardo Mikutavičiaus kolekcija: Europos dailė“ (1996).

Atminimas
Išleista Viktoro Rudžiansko etiudų knyga „Gyvenęs ir mūsų gyvenimus“ (2003) bei „Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998) bibliografinė rodyklė“ (2008).

2000 m., antrųjų žūties metinių proga, prie paskutinės R. Mikutavičiaus kunigavimo vietos, VDU ŽŪA koplyčios, jo atminimui pastatytas medinis stogastulpis (aut. Remigijus Laurutis); 2002 m. prie VDU ŽŪA esančiame Kamšos miškelyje, kuriame kunigas mėgo vaikščioti, atidengta medinė Rūpintojėlio skulptūrėlė, dedikuota R. Mikutavičiui (aut. Algimantas Sakalauskas); 2004 m., prie namo Laisvės alėjoje, kuriame paskutiniuosius gyvenimo metus praleido kunigas, atidengta paminklinė lenta (aut. Arūnas Sakalauskas); 2005 m. vasario 27 d. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje atidengta paminklinė lenta (aut. Vladas Žuklys); VDU ŽŪA koplyčioje įrengtas R. Mikutavičiaus bareljefas (aut. Algimantas Šlapikas); Tytuvėnų centrinėje aikštėje pastatytas jam skirtas medinis stogastulpis (aut. Raimundas Puškorius).

Sukurtas videofilmas „Žmogaus kelio mąstymas“ (aut. Petras Palilionis, Antanas Budrys, Petras Garnys ir kiti, 2008); kompozitorė Nerija Čepaitė jam dedikavo savo kūrinį „Requiem“.

2000 m. suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas (po mirties).
2008 m. nauja Kauno miesto gatvė pavadinta R. Mikutavičiaus vardu.

Apdovanojimai
1991 m. už humanitarinę veiklą apdovanotas Izraelio vyriausybės premija.
1992 m. už publicistinę veiklą – Prano Dovydaičio premija.
1992, 1994–1996 m. – išrinktas populiariausiu Kauno miesto žmogumi (rinkimų organizatorius – dienraštis „Kauno diena“).
1993 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu.

Literatūra ir šaltiniai
1. Domeika, P. (2015, vasario 20). Gyvenimą pašventęs tarnauti Dievui ir žmonėms. XXI amžius [žiūrėta 2021-05-25]. Prieiga per internetą: XXI amžius (xxiamzius.lt)
2. Kelmės kraštas: žymūs žmonės. (2018). Kaunas: VŠĮ „Auros projektai“, p. 326.
3. Kelmės kraštas (1997). Vilnius: Atkula, p. 448.
4. Lietuvos rašytojų sąjunga (2019). Mikutavičius Ričardas [žiūrėta 2021-04-17]. Prieiga per internetą: https://www.rasytojai.lt/mikutavicius-ricardas/
5. Tytuvėnai. Istorija, kultūra, meno paminklai (2006). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, p. 127.
6. Nuotrauka panaudota iš: https://www.kaunorasytojai.lt/naujienos/kauno-miesto-garbes-piliecio-poeto-kunigo-ricardo-mikutaviciaus-20-uju-zuties-metiniu-paminejimas/