RAZMANTAS JUOZAPAS
RAZMANTAS JUOZAPAS
2022 05 13Biografija
Gimė 1906 m. kovo 25 d. Sargelių kaime, Vosiliškio parapijoje, Raseinių rajone. Tėvai buvo smulkūs ūkininkai. Juozapas – devintas vaikas šeimoje. Mokėsi Burbiškių (Raseinių r.) pradžios mokykloje, baigė Šiluvos vidurinę mokyklą. 1930 m. baigė 6 klases Raseinių gimnazijoje. 1930–1937 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. 1936 m. kovo 28 d. Kauno arkikatedroje įšventintas subdiakonu, 1937 m. gegužės 22 d. Kauno arkikatedroje – kunigu. Tarnavo Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaru (1937–1940), Liolių Šv. Simono ir Judo Tado parapijos altarista (1940–1944), Josvainių parapijos vikaru (1941–1944), Vosiliškio Šv. Juozapo parapijos vikaru (1944), Dotnuvos parapijos vikaru (1944–1945), Kulvos Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonu (1945–1949). 1950 m. už agitavimą prieš sovietų valdžią bei kolūkius, skatinimą melstis už tremtinius, buvo suimtas ir įkalintas. 1950–1956 m. kalėjo Solikamsko lageriuose Permės krašte, Rusijoje. 1956 m. paleistas į laisvę. Tarnavo Karmėlavos parapijos altarista (1957–1960), Kulvos parapijos klebonu (1961–1963). 1963 m. už antisovietinę veiklą ištremtas į Rusiją netoli Jakutijos sienos. Grįžęs į Lietuvą paskirtas Krakių parapijos altarista (1965), pusmetį dirbo Skirsnemunės parapijos altarista (1966–1967), buvo Žalpių Šv. Benedikto parapijos klebonu (1967–1997). 1997 m. atleistas iš klebono pareigų ir iki gyvenimo pabaigos liko Žalpių parapijos altarista. Mirė 2001 m. sausio 27 d. Palaidotas Šiluvoje.
Gimė 1906 m. kovo 25 d. Sargelių kaime, Vosiliškio parapijoje, Raseinių rajone. Tėvai buvo smulkūs ūkininkai. Juozapas – devintas vaikas šeimoje. Mokėsi Burbiškių (Raseinių r.) pradžios mokykloje, baigė Šiluvos vidurinę mokyklą. 1930 m. baigė 6 klases Raseinių gimnazijoje. 1930–1937 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. 1936 m. kovo 28 d. Kauno arkikatedroje įšventintas subdiakonu, 1937 m. gegužės 22 d. Kauno arkikatedroje – kunigu. Tarnavo Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaru (1937–1940), Liolių Šv. Simono ir Judo Tado parapijos altarista (1940–1944), Josvainių parapijos vikaru (1941–1944), Vosiliškio Šv. Juozapo parapijos vikaru (1944), Dotnuvos parapijos vikaru (1944–1945), Kulvos Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonu (1945–1949). 1950 m. už agitavimą prieš sovietų valdžią bei kolūkius, skatinimą melstis už tremtinius, buvo suimtas ir įkalintas. 1950–1956 m. kalėjo Solikamsko lageriuose Permės krašte, Rusijoje. 1956 m. paleistas į laisvę. Tarnavo Karmėlavos parapijos altarista (1957–1960), Kulvos parapijos klebonu (1961–1963). 1963 m. už antisovietinę veiklą ištremtas į Rusiją netoli Jakutijos sienos. Grįžęs į Lietuvą paskirtas Krakių parapijos altarista (1965), pusmetį dirbo Skirsnemunės parapijos altarista (1966–1967), buvo Žalpių Šv. Benedikto parapijos klebonu (1967–1997). 1997 m. atleistas iš klebono pareigų ir iki gyvenimo pabaigos liko Žalpių parapijos altarista. Mirė 2001 m. sausio 27 d. Palaidotas Šiluvoje.
Visuomeninė veikla
Buvo pogrindinės patriotinės organizacijos Lietuvos Laisvės Lygos narys, Šv. Pranciškaus tretininkų kongregacijos ir Blaivybės draugijos narys, rėmė katalikiškas organizacijas. Rengė katalikiškas misijas Sibire, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, teikdamas religinius patarnavimus ten gyvenusiems katalikams. Lietuvos Atgimimo metais atsidavė Sąjūdžio veiklai. Dalyvavo Baltijos kelyje ir Sąjūdžio susirinkimuose, mitinguose ir piketuose.
Įvertinimas
2017 m. suteiktas Kelmės rajono garbės piliečio vardas už nuopelnus Lietuvos išsilaisvinimo kovoje, atsidavusią sielovadinę veiklą ir Lietuvos tikinčiųjų teisių gynimą sovietinės okupacijos metais.
Literatūra ir šaltiniai
1. Kelmės kraštas: žymūs žmonės (2018). Kaunas: VŠĮ „Auros projektai“, p. 380-381.
2. Juozapas Razmantas. [žiūrėta 2021-05-17]. Prieiga per internetą: Kelmės rajono savivaldybė - Garbės piliečiai (kelme.lt)
3. Nuotrauka panaudota iš Žalpių kraštotyros muziejaus archyvo.
