GIRDVAINIS MYKOLAS KAZIMIERAS

Biografija
Gimė 1841 m. spalio 20 d. Vilniuje. Mykolas mokėsi namuose, 1854–1857 m. – gimnazijoje Vilniuje, ją baigęs, 1857 m. įstojo į Peterburgo karo inžinerijos mokyklą. 1866–1873 m. Lenkijoje studijavo gamtos mokslus, agronomiją. Vėliau tęsė mokslus Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Liuksemburge. Vienas pirmųjų pradėjo tirti Lietuvos vandenis, gyvūniją, domėtis žuvininkyste, bitininkyste. 1885 m. įsikūrė savo žmonos dvare Išlynuose (tuometinis Kražių vlsč.), netoli Stulgių. Mirė 1924 m. gruodžio 27 d. Išlynuose, palaidotas Stulgiuose (Kelmės r.), šeimos rūsyje.

Mokslinė veikla
Nuo 1876 m. atsidėjo žuvininkystės studijoms, Šiauliuose vykusiai parodai parengė Lietuvos gėlųjų vandenų ir Baltijos, Juodosios jūros faunos ekspoziciją, 1885 m. Varšuvoje suorganizavo žuvų ūkio parodą. 1878 m. tapo Paryžiaus mokslų akademijos nariu. 1881 m. įsteigė žuvų veisyklą Gerkonyse (dabar – Zarasų r.), pirmasis Lietuvoje išaugino seliavas iš dirbtinai apvaisintų ikrų. Ypatingi  nuopelnai tenka už vandens gyvūnų ir vandens baseinų bei sąlygų juose veisiant ir auginant žuvis tyrinėjimus. Įsteigė apie 350 žuvininkystės ūkių Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, tyrė bitininkystės problemas. Išleido daugiau kaip 20 mokslo veikalų lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Parašė ir išleido knygas: „Bitės anatomija“ (1875 m. Paryžius, 1876 m. prancūzų k., su autoriaus piešinių atlasu), „Žuvų patologija“ (1877 m., 1880 m. prancūzų k., 1882 m. vokiečių k.). Dalyvavo žemės ūkio parodose Paryžiuje, Varšuvoje, Šiauliuose, Londone, Petrograde.

Įvertinimas
1870 m. – pirmoji premija už kultivuojamų vietinių augalų pavyzdžius, botaninius pavadinimus pramonės parodoje Varšuvoje.
1873 m. – aukso medalis už kultūrinių, pašarinių augalų bei jų sėklų eksponatus parodoje Vienoje.
1875 m. –  Krokuvos Žemės ūkio draugijos medalis už monografiją „Bitės anatomija“.
Apie 1876 m. – Aukso medalis už Lietuvos gėlųjų vandenų ir Baltijos bei Juodosios jūros faunos ir žūklės įrangą žemės ūkio ekspozicijai (paroda Šiauliuose).
Apie 1880 m. – Prancūzijos aklimatizacijos draugijos premija už knygą „Žuvų patologija“ prancūzų kalba.

Atminimas
M. Girdvainio vardu pavadintas Žuvininkystės ūkio žuvų auginimo tvenkinys (Kurtuvėnuose, Šiaulių r.), gatvė Vilniuje. Paminkliniai akmenys veiklai atminti pastatyti Trakų Vokėje, Lenkijoje, Zloty Potoko vietovėje.
Išleista knyga „Mykolas Girdvainis (1841–1924). Autobiografija / Michal Girdwojn (1841–1924. Autobiografia“ (2018, parengė V. Būda ir A. Pacevičius).

Literatūra ir šaltiniai
1. Butkus V., (2014, kovo 14). Mykolas Girdvainis – Lietuvos žuvininkystės pionierius. Albatrosas.lt. [žiūrėta 2022-05-26]. Prieiga per internetą: http://www.albatrosas.lt/Mykolas-Girdvainis-Lietuvos-zuvininkystes-pionierius-p640.html#.Yo81nqjP1PZ
2. Jakimavičius, A. (n. d.). Mykolas Kazimieras Girdvainis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. [žiūrėta 2022-04-21]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/mykolas-kazimieras-girdvainis/.
3. Mykolas Girdvainis (1841-1924) Autobiografija. Michal Girdwojn (1841-1924) Autobiografia. (2018). Būda V., Pacevičius A. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 128 p.
4. Musneckienė, R. (2007, sausio 30). Išlynų dvaro saugotojai. Šiaulių kraštas. [žiūrėta 2022-04-21]. Prieiga per