JUCEVIČIUS LIUDVIKAS ADOMAS

Biografija
Liudvikas Adomas Jucevičius, slap. Ludwik Z Pokiewia – poetas, tautosakininkas, etnografas, literatūros tyrinėtojas, gimė 1813 m. gruodžio 15 d. Pakėvio dvare, Kelmės rajone. 1823–1829 m. L. A. Jucevičius mokėsi Kražių gimnazijoje. 1829–1831 m. studijavo mediciną Vilniaus universitete. Vėliau dirbo namų mokytoju Pakėvio dvare. 1834 m. įstojo į Vilniaus Dvasinę seminariją, po dviejų metų buvo perkeltas į Dvasinę katalikų akademiją. 1838 m. įšventintas kunigu. Buvo vikaras Švenčionyse, nuo 1843 m. – Svėdasuose. 1843 m. atsisakė kunigystės, vedė ir priėmė stačiatikybę. Gyveno Vitebsko gubernijoje Lepelyje, dirbo mokytoju bajorų mokykloje. Mirė 1846 m. vasario 24 d. Lepelyje (dabar Vitebsko sr., Baltarusija).

Kūryba
Liudvikas Adomas Jucevičius rašė daugiausia lenkų kalba, tačiau save laikė lietuviu, rūpinosi lietuvių literatūra, rinko ir skelbė lietuvių tautosaką, skatino mylėti gimtąją kalbą. 1834 m. išleido pirmąją savo knygą „Liudviko Jucevičiaus raštai“, o 1836 m. išėjo knygelė „Lietuvos istorija vaikams, parašyta L. A. J.“. 1837 m. išleido rinkinį „Ištraukos iš naujųjų lenkų poetų“, kuriame į lietuvių kalbą išverstos A. Mickevičiaus baladės „Trys Budriai“, „Svitezietė“, „Vėlinių“ fragmentas, J. B. Zaleskio ir kitų lenkų poetų eilėraščiai, parašė įvadą apie lietuvių literatūrą ir kalbą. 1840 m. parengė enciklopedinį lietuvių rašytojų žinyną „Biografinės ir literatūrinės žinios apie mokytus žemaičius“, tačiau „Mokytų žemaičių“ pavadinimu išspausdintas tik 1975 m. Jame pateikta 186 rašytojų ir kultūros veikėjų iš Žemaitijos (ar su ja susijusių) biografijos ir raštai. Sudarė lenkiškai rašiusių lietuvių rašytojų almanachą „Linksmybė“ (1841), į ją įtraukė savo eilėraščių. L. A. Jucevičius laikėsi romantizmo estetikos, literatūrą vertino kaip tautos dvasios ir būdo atspindį, kėlė misticizmo ir iracionalumo vertę kūryboje. Veikiamas romantikų nuostatos apie liaudies kūrybos ir kultūros vertingumą domėjosi lietuvių tautosaka ir etnografija, ją rinko. 1840 m. paskelbė priežodžių rinkinį „Lietuvių liaudies priežodžiai“. Į lenkų kalbą išvertė lietuvių liaudies dainų – 1844 m. išleistas rinkinys „Lietuvių dainos“. Žinių apie papročius, buitį pateikė kraštotyrinėse knygose „Žemaitijos bruožai“ (1840), „Žemaičių žemės prisiminimai“ (1842), „Lietuva, jos senovės paminklai, buitis ir papročiai“ (1846), kuris laikomas žymiausiu etnografiniu L. A. Jucevičiaus darbu.

Atminimas
1986 m. Vincas Kisarauskas sukūrė medalį „Liudvikas Adomas Jucevičius“.
1990 m. Lietuvos knygų draugijos Kelmės organizacijos tarybos iniciatyva Pakėvyje, Kelmės rajone, pastatytas paminklinis akmuo L. A. Jucevičiui atminti.

Literatūra ir šaltiniai
1. Butkienė, A. (2015). Liudvikas iš Pakėvio: apie kraštietį kunigą, poetą, vertėją, etnografą L. A. Jucevičių. [žiūrėta 2023-07-17]. Prieiga per internetą: https://www.kelmeszemaitesvb.lt/uploads/ Skaitmeniniai %20 istekliai%20pdf/Liudvikas%20is%20Pakevio.pdf
2. Jucevičius, L. A. (1959). Raštai. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla.
3. Kadžytė, G. (2013). Liudvikas iš Pakėvio. [žiūrėta 2021-02-11]. Prieiga per internetą:http://www.llti.lt/failai/12_Sukaktys_Jucevicius.pdf
4. Kisarauskas, V. (1986). Liudvikas Adomas Jucevičius: medalis (skulptūra). LNDM S 2749/a-b. [žiūrėta 2023-07-17]. Prieiga per internetą: Liudvikas Adomas Jucevičius | Eksponatai ir vertybės | Limis
5. Mažoji Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 1. (1966). Vilnius: Mintis, p. 702.
6. Vanagas, V. (2005). Visuotinė lietuvių enciklopedija. Liudvikas Adomas Jucevičius. [žiūrėta 2021-02-11]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/liudvikas-adomas-jucevicius/
7. Nuotrauka panaudota iš:https://byt.lt/AlDu7
Portreto autorius nežinomas Lietuvos XIX a. vid. dailininkas. Etnografo Liudviko Jucevičiaus portretas. XIX a. vid.(G-359). Eksponatas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje.