MASIULIS KĘSTUTIS

Biografija
Kęstutis Masiulis gimė 1957 m. kovo 23 d. Kelmėje. 1975 m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą. 1980 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1986 m. įstojo į Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantūrą. 1989 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją tema „Fizikos ir matematikos mokslų Filosofinės problemos Lietuvoje 1920–1940 m.“ Humanitarinių mokslų daktaras (1993), Vilniaus universiteto socialinių mokslų docentas (2007), Mykolo Romerio universiteto profesorius (2007).

Politinė, mokslinė ir visuomeninė veikla
1980–1983 m. dirbo Vilniaus universitete, 1983–1986 m. – „Žinijos“ mokslinės draugijos referentas, 1986–1999 m. – Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantas, vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1993–1998 m. – mokslo tiriamasis darbas Lietuvos laisvosios rinkos institute, 1997–֪2000 m. – dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (socialinių mokslų docentas, 2000), 1999 m. – Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų institute. 2000–2003 m. – Lietuvos teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanas, 2005–2008 m. buvo Mykolo Romerio universiteto viešojo administravimo katedros vedėju, profesoriumi (2007). 1999 m. dirbo Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus patarėju, o po penkių mėnesių – Vyriausybėje valstybės konsultantu (ministro pirmininko patarėju). 2003–2005 m. buvo Vilniaus miesto mero pavaduotoju. 2007 m. vėl išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Nuo 2008 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. Nuo 2003 m. Tėvynės sąjungos (dabar – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) partijos narys.

Kęstutis Masiulis išleido dvi monografijas. Paskelbė daugiau apie 50 mokslinių monografijų, straipsnių užsienio ir Lietuvos leidiniuose. Svarbiausi veikalai: „Moderniojo mokslinio pasaulėvaizdžio formavimasis Lietuvoje: fizikos ir matematikos filosofinės problemos 1920–1940 m.“ (1992), „Lietuvos elitas: ekonominės vertybės, politinės orientacijos, prognozės“ (1997), „Sėkmės Lietuva: dešinioji alternatyva“ (su A. Kubiliumi, K. Škiudu, 2003), „Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis“ (su A. Krupavičiumi, 2007). Parengė vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams „Elitas ir lyderystė“ (su T. Sudnicku, 2007),  iš vokiečių kalbos išvertė knygą „Viešoji vadyba“ (2004).

Įvertinimas
Nuopelnų ordino Didysis kryžius (Vokietija, 2015).

Literatūra ir šaltiniai
1.  Kelmės kraštas: žymūs žmonės. (2018). Kaunas: VŠĮ „Auros projektai“, p. 312–313.
2. Lietuvos Respublikos Seimas. (n. d.). Kęstutis Masiulis. [žiūrėta 2022-05-09]. Prieiga per internetą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35299&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=47811
3. Lietuvos respublikos vyriausioji rinkimų komisija. (2004, birželio 18). Kęstutis Masiulis. [žiūrėta 2022-05-09]. Prieiga per internetą: https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/2004/euro/kandidatai/kand_biog_l_260817.htm
4. Varnienė, R. (n. d.). Kęstutis Masiulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. [žiūrėta 2022-05-10]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/kestutis-masiulis/
5. Nuotrauka panaudota iš: https://www.vrk.lt/2020-sei/kandidatai?srcUrl=/rinkimai/1104/rnk1424/kandidatai/lrsKandidatasBiografija_rkndId-2419399.html