LIAUDANSKIS JUOZAS

LIAUDANSKIS JUOZAS

2022 04 19

Biografija
Juozas Liaudanskis – Lietuvos tautodailininkas, skulptorius, gimė 1904 m. sausio 27 d.  Jukniškės kaime, Kelmės valsčiuje. Bežemių valstiečių šeimoje gimęs J. Liaudanskis negalėjo lankyti pradinės mokyklos, nors labai norėjo – dėl sunkios materialinės padėties turėjo padėti namuose. Iš tėvo, antkapinių paminklų meistro, išmoko akmentašystės, kuriai vėliau paskyrė visą savo gyvenimą. Jau būdamas savarankiškas, J. Liaudanskis apsigyveno Kelmėje, kur ir pradėjo gaminti akmeninius paminklus, 1967–1974 m. dirbo Kelmės buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate. Sulaukęs 85 metų, J. Liaudanskis mirė 1989 m. sausio 23 d.
 
Kūrybinė veikla
J. Liaudanskis – vienas populiariausių ir žymiausių lietuvių liaudies akmens skulptūros kūrėjų. Jau nuo pat mažų dienų jis mėgo meną – bažnyčioje su pasimėgavimu stebėdavo paveikslus ir šventųjų skulptūras, o grįžęs namo bandydavo jas atkartoti lipdant iš molio ar drožiant iš medžio. Ankstyvojoje kūryboje vyravo memorialinė religinės tematikos skulptūra, vėliau darbai tapo labiau pasaulietiški. J. Liaudanskio skulptūros pasižymi simetrija, statiškumu, monumentalumu, santūria plastika, kruopščiai iškaltu šriftu bei akmens natūralios faktūros išryškinimu.

1934–1980 m. J. Liaudanskis sukūrė akmens reljefų, skulptūrinių religinės tematikos antkapinių paminklų Kelmės, Kurtuvėnų, Liolių, Laukuvos ir kt. kapinėse. J. Liaudanskis sukūrė dekoratyvinių skulptūrų („Skalbėja“ – 1970 m., „Baudžiava“ ir „Lietuvaitė“ – abi 1981 m., „Saviveiklininkai“), memorialinių karo tematikos paminklų, medžio skulptūrėlių („Melžėja“ – 1967 m., „Žirgas“ – 1973 m.), skulptūrinių kompozicijų („Knygnešys“, „Rekrūtininkas“, „Kūlimas senovėje“ – 1966 m.), šventųjų figūrų („Nukryžiuotasis“, „Maloningoji Dievo Motina“, „Skausmingoji Dievo Motina“, „Jėzaus širdis“). Dalis dekoratyvinių skulptūrų puošia Kelmės miestą ir jo apylinkes. Liaudies meno parodose J. Liaudanskis pradėjo dalyvauti nuo 1966 metų. Skulptūros demonstruotos Vilniuje, Maskvoje, Čekoslovakijoje, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Lenkijoje, Vengrijoje. Dalį darbų įsigijo Lietuvos dailės muziejus.

1988 m. skulptorius iš akmens išlaisvino paskutiniąją jam paklususią gyvybę paminkle kelmiškiui poetui Broniui Laucevičiui-Vargšui.
 
Įvertinimas
1984 m. suteiktas Kelmės rajono Garbės piliečio vardas
 
Atminimas
2003 m. Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka paruošė (sud. I. Stankienė) ir išleido leidinį „Susižavėjęs lauko granitu“. Nuo 2004 m. metų tęsiama J. Liaudanskio tradicija puošti Kelmės miestą skulptūromis – kas antrus metus vyksta akmentašių simpoziumai, kurių metu sukurtos skulptūros lieka Kelmėje ir puošia miesto viešąsias erdves. 2016 m. atidarytai Kelmės kultūros centro dailės galerijai suteiktas J. Liaudanskio vardas.
 
Literatūra ir šaltiniai
1.  Ir nemirs akmuo…: Juozas Liaudanskis – Kelmės krašto dainius. (2005). Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius.
2.  Kelmės krašto muziejus. (n. d.). Akmens skulptorius, tautodailininkas Juozas Liaudanskis. [žiūrėta 2021-01-05]. Prieiga per internetą: http://www.kelmesmuziejus.lt/index,lt,40186,0.html
3.  Klimašauskas, B. (2014, vasario 28). Skulptorius gyvas savo skulptūrose. Bičiulis. [žiūrėta 2021-01-05]. Prieiga per internetą: https://www.biciulis.net/?p=1648
4.  Musneckienė, R. (2019, balandžio 25). Ar akmenys moka juoktis? Šiaulių kraštas. [žiūrėta 2021-01-04]. Prieiga per internetą: https://www.skrastas.lt/atolankos/ar-akmenys-moka-juoktis
5.  Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės. (n. d.). Liaudies menininkai. Juozas Liaudanskis. [žiūrėta 2021-01-05]. Prieiga per internetą: http://www.tradicija.lt/menininkai/j_liaudanskis.htm
6.  Visuotinė lietuvių enciklopedija (n. d.). Juozas Liaudanskis. [žiūrėta 2021-01-04]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/Juozas-Liaudanskis-14976
7.  Nuotrauka panaudota iš: http://www.kelmesmuziejus.lt/40186/virsutinis-meniu-renginiai/virtualios-parodos/akmens-skulptorius-tautodailininkas-juozas-liaudanskis.html