VITKEVIČIUS-BATYRAS JONAS
VITKEVIČIUS-BATYRAS JONAS
2021 01 16Biografija
Jonas Vitkevičius-Batyras – keliautojas, etnografas, geografas, istorikas, kapitonas, pirmasis neoficialus Rusijos ambasadorius Afganistane, gimė 1806 m. gruodžio 19 d. Pašiaušėje, senoje Žemaitijos bajorų šeimoje. Buvo slaptos anticarinės Kražių moksleivių organizacijos „Juodieji broliai“ vienas iš įkūrėjų. 1824 m. kartu su kitais „Juodųjų brolių“ organizacijos nariais karo teismo nuteistas mirties bausme, bet, kaip nepilnamečiui, mirties bausmė pakeista ir jis atiduotas į kariuomenę. Savo gabumų dėka atleistas iš drausmės dalinio. 1830 m. pakeltas į puskarininkius. 1832 m. gavo karininko laipsnį. Gyvendamas tremtyje Urale, o vėliau Orenburgo karinėse tvirtovėse, tyrinėjo Vidurinės Azijos tautų papročius, jų istoriją, domėjosi Rytų kraštų geografija. Buvo poliglotas, mokėjo 19 kalbų. Dalyvavo ekspedicijose po Azijos šalis.
1835 m. J. Vitkevičius nusiųstas misijai į Bucharą. 1837 m. vyko su diplomatine užduotimi į Kabulą (Afganistanas), kur jo dėka buvo užmegzti glaudūs ekonominiai ir politiniai santykiai su Afganistanu, sudaryta taikos sutartis su Persija. Pasikeitus Rusijos politikai Persijos ir Afganistano atžvilgiu, 1838 m. iš tarnybos atleistas. 1839 m. gegužės 6 d. rastas pagal vieną versiją – nušautas, pagal kitą – nusišovęs „Paryžiaus viešbučio“ kambaryje Peterburge.
Atminimas
J. Vitkevičiaus kelionių aprašymai ir moksliniai tyrimai paskelbti knygoje „Записки о Бухарском ханстве. Отчеты П. И. Демезона и И. В. Виткевича“ („Užrašai apie Bucharos chanatą. P. I. Demezono ir J. Vitkevičiaus ataskaitos“), 1983.
J. Vitkevičius minimas britų istoriko, meno istoriko ir žurnalisto William Dalrymple knygoje „Return of a King. The Battle for Afghanistan 1839–1842“ („Karaliaus sugrįžimas. Mūšis dėl Afganistano 1839–1842 m.“), 2013.
Jonas Vitkevičius yra tapęs herojumi daugelio knygų anglų, lenkų, rusų kalbomis.
Neįtikėtinas žemaičio Jono Vitkevičiaus gyvenimas – ne blogesnis už Štirlico ar Džeimso Bondo pateikiamas Regimanto Dimos romane „Vilniaus plovas“, 2015.
Apie J. Vitkevičiaus, pirmojo neoficialaus Rusijos ambasadoriaus Afganistane, gyvenimą sukurtas Editos Mildažytės dokumentinis filmas „Nuo rekrūto iki ambasadoriaus“, 2010.
Literatūra ir šaltiniai
1. Cechanovičius, J. (2001). „Juodasis brolis“ – Jonas Vitkevičius. Lietuvos bajoras, 5, 15-17. [žiūrėta 2021-02-16]. Prieiga per internetą: https://www.lbks.lt/images/zurnalai/pdf/Lietuvos_bajoras_Nr_5-m.pdf
2. Kavaliauskaitė, Ž. (2018, gruodžio 21). Vitkevičių šeimos istorija: angelas iš Pašiaušės dvaro. Šiaulių kraštas. Atolankos, 1, 6, 8. [žiūrėta 2021-02-16]. Prieiga per internetą: http://old.skrastas.lt/?data=2019-01-18&rub=1146671142&id=1545324410&pried=2018-12-21
3. Mildažytė, E. (2010). Nuo rekruto iki ambasadoriaus. [žiūrėta 2021-02-16]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=qwVEoYnFFSI;
4. Jonas Vitkevičius (1806–1839). (n. d.). Misija Lietuva 100. [žiūrėta 2021-02-16]. Prieiga per internetą: http://misijalietuva100.lt/2016/01/22/jonas-vitkevicius-1806-1839-m/
5. Misius, K. (2015). Kražių mokykla ir gimnazija 1773–1844 metais. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 58–59. [žiūrėta 2021-02-16]. Prieiga per internetą: http://leidykla.vda.lt/Files/Kraziu_mokykla_s.pdf
6. Povylaitis, V. (n. d.). Jonas Vitkevičius-Batyras. Enciklopedija Lietuvai ir Pasauliui. [žiūrėta 2021-02-16]. Prieiga per internetą: https://lietuvai.lt/wiki/Jonas_Vitkevi%C4%8Dius
7. Vitkevičius, P. (2001). Kražių „Juodųjų brolių“ likimai. Lietuvos bajoras, 5, 17. [žiūrėta 2021-02-16]. Prieiga per internetą: https://www.lbks.lt/images/zurnalai/pdf/Lietuvos_bajoras_Nr_5-m.pdf
8. Nuotrauka panaudota iš: https://lietuvai.lt/wiki/Jonas_Vitkevi%C4%8Dius
