SMILGEVIČIUS JONAS

Biografija
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ekonomistas, pramonininkas ir ūkininkas, mecenatas Jonas Smilgevičius gimė 1870 m. vasario 12 d. Šonių kaime, Alsėdžių vlsč., Telšių apskr. (dabar – Plungės r.). Iki 1893 m. mokėsi Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) ir Liepojos gimnazijose. Nuo 1893 m. studijavo ekonomiką Karaliaučiaus universitete, vėliau, 1895 m.,  Karališkojo Frydricho Vilhelmo universitete (dabar – Berlyno Humboldtų universitetas) ir nuo 1896 m. Karališkojoje Prūsijos aukštojoje agronomijos mokykloje. J. Smilgevičius trejus metus dirbo Peterburge Žemės ūkio ministerijoje inspektoriumi. Vadovavo Nobelio prekybos įmonių filialui Varšuvoje.
Mirė 1942 m. rugsėjo 27 d. Kaune, palaidotas Užvenčio dvaro koplyčioje. 1998 m. palaikai perlaidoti Užvenčio miestelio kapinėse.

Visuomeninė, politinė ir ekonominė veikla
Lietuviškos spaudos draudimo metais J. Smilgevičius rūpinosi lietuviška spauda, parengė publikacijų laikraščiui „Varpas“, kitiems nelegaliems lietuvių periodiniams leidiniams. Nuo 1907 m. tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu. 1912 m. grįžo į Lietuvą. J. Smilgevičius kartu su J. Basanavičiumi ir kitais lietuviais įkūrė bendrovę, kuri nupirko bankrutavusią įmonę „Vilija“ ir pradėjo gaminti žemės ūkio padargus, buvo bendrovės pirmininku. Įsigijęs Užvenčio (Kelmės r. sav.) dvarą jame užveisė pieninių galvijų bandą, užsėjo tabako plantaciją, įrengė modernų vandens malūną, lentpjūvę, plytinę. Rūpinosi žemės ūkio naujovių populiarinimu lietuvių visuomenėje. Nemažą dalį savo asmeninių lėšų skyrė labdarai, inicijavo ir rėmė naujos bažnyčios Užventyje statybą. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. padėjo organizuoti Vilniaus konferenciją, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės Aktą. 1920–1922 m. J. Smilgevičius buvo Steigiamojo Seimo atstovas, Finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas. 1925 m. išrinktas Lietuvos bankų tarybos nariu. Vėliau baigė politinę karjerą, tačiau Nepriklausomos Lietuvos kūrimo darbą tęsė stiprindamas Lietuvos ekonomiką. J. Smilgevičius  buvo vienas iš akcinių bendrovių „Nemunas“, „Neris“, „Dubysa“, „Miškas“, „Sidabrinė lapė“ steigėjų ir pagrindiniu akcininku.

J. Smilgevičius pirmąją knygą „Pienininkystė Lietuvos ūkiams“ išleido 1895 m., vėliau – teorinio pobūdžio vadovėlius „Trumpas vadovėlis sviestininkystės“ (1905), „Trumpas pienininkystės vadovėlis“ (1909).

Įvertinimas
2000 m. išleistas pašto ženklas su J. Smilgevičiaus portretu.
2002 m. Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete įsteigta Jono Smilgevičiaus vardo stipendija.

Atminimas
1990 m. Užventyje J. Smilgevičiui pastatyta memorialinė lenta.
1998 m. Užvenčio kapinėse valstybės lėšomis pastatytas antkapinis paminklas.
2019 m. signatarui pastatytas paminklas (autorius Vidas Cikana). Užvenčio kraštotyros muziejuje veikia ekspozicija, skirta J. Smilgevičiui. Signataro statytuose pastatuose vyksta įvairi ūkinė ir kultūrinė veikla, jo vardu pavadintas parkas.
2017 m. Užventyje surengta  J. Smilgevičiui skirta konferencija.
2018 m. prie Liepojos universiteto Gamtos mokslų ir inžinerijos fakulteto (buvusios Liepojos gimnazijos) atidengta atminimo lenta skirta trijų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, tarp jų – J. Smilgevičiaus, kurie mokėsi Liepojos gimnazijoje, atminimui.
2019 m. istorikas dr. Valdas Selenis išleido monografiją „Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius“ (Lietuvos nacionalinis muziejus).
Gimtajame Šonių kaime J. Smilgevičiui pastatytas atminimo paminklas.

Literatūra ir šaltiniai
1.Kauno apskrities viešoji biblioteka. (2019). Nepriklausomybės Akto signatarų leidinius prisimenant: Jonas Smilgevičius. [žiūrėta 2021-01-20]. Prieiga per internetą: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/personaliju-parodos/item/133-nepriklausomybes-akto-signataru-leidinius-prisimenant-jonas-smilgevicius.
2. Karpavičienė, D. (2015, vasario 19). Nepriklausomybės akto signataras prisimintas Užventyje. Kelmės kraštas. [žiūrėta 2021-01-20]. Prieiga per internetą: http://kelmes.krastas.lt/?data=2015-02-19&rub=1144745056&id=1424277368.
3.  Kelmės kraštas: žymūs žmonės. (2018). Kaunas: VšĮ „Aušros projektai“, p. 408–409.
4.  Selenis, V. (2019). Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus.
5.  Smilgys, H. (sudaryt.). (1991). Iš Tėviškės rankų: Ventos, Kražantės ir Dubysos krašto kultūros istorijos fragmentai. Šiauliai: Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto skyrius.
6.  Ščiglinskienė, R. (2018, vasario 21). Prisimintas signataras J. Smilgevičius. Bičiulis, 3.
7.  Nuotrauka panaudota iš: https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Smilgevi%C4%8Dius