GARALEVIČIUS JONAS

Biografija
Jonas Garalevičius – Lietuvos muzikos instrumentų meistras, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas, aviacijos konstruktorius, verslininkas. Gimė 1871 m. vasario 21 d. Žalpių dvaro palivarke. Lankė Kelmės pradžios ir Raseinių apskrities mokyklas, vėliau keletą metų sėmėsi mokslų Palangoje, Liepojoje ir Kaune. Rygoje mokėsi gimnazijoje. Vėliau įsidarbino raštininku Tukumo pilyje (Latvija) pas kunigaikštį Lievaną. Kunigaikščio dirbtuvėse J. Garalevičius su Lievanu pagamino saloninius vargonėlius. Nuo 1884 m. Štetine (dabar – Lenkija) pradėjo mokytis vargonų statybos meno Barnimo Griunebergo vargonų statybos įmonėje. Po kelerių metų gavo mokslo baigimo diplomą, vėliau toje įmonėje dirbo. Montavo firmos vargonus įvairiose šalyse. 1898 m. apsigyveno Kaune, 1905 m. Daugirdo gatvėje nusipirko namą. Jame įsirengė vargonų dirbtuves „Fabrika muzikos instrumentų“, kurios per pirmąjį pasaulinį karą sudegė. Nuo 1898 m. iki 1914 m. J. Garalevičius atnaujino ar perstatė apie šimtą vargonų. Naujus vargonus pastatė Birštono, Raseinių, Garliavos, Lazdijų, Prienų, Šiluvos ir kitose bažnyčiose. J. Garalevičiaus vargonai stovi Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos bažnyčiose.

1901–1914 m. su J. Astrausku pagamino per 2 tūkst. styginių instrumentų – suvalkiečių dvylikastygių kanklių, citrų su 15–20 stygų, trimis ar šešiais klavišais. 1910 m. išleido knygą „Trumpas vadovėlis išsimokinimui kaip groti ant kanklių“, parašė tris vadovėlius kaip skambinti citra ir kanklėmis. Išleido laikrodininkystės vadovėlį, parašė straipsnių į spaudą apie vargonus ir jų terminiją, kankles, vargonininkus. Pasirašinėjo Suvalkiečio, Vargonininko Trumpaplaukio ir kitais slapyvardžiais.

1911 m. savo dirbtuvėse Kaune su A. Kalvinskiu sukonstravo ir pagamino pirmąjį Lietuvoje sklandytuvą. Padarė keletą technikos išradimų (juos patentavo), tarp jų – patobulintomis metalo tekinimo staklėmis pagamino elektrinį laikrodį.

Pirmojo pasaulinio karo metais Rusijoje vadovavo karinėms gamykloms. 1918 m. – Lietuvos Tarybos įgaliotinis Kauno miestui ir apskričiai. Vėliau tarnavo ministerijose, buvo Kauno amatų mokyklos direktorius.
Mirė 1943 m. birželio 10 d., palaidotas Žalpių kapinėse.

Visuomeninė veikla
Nuo XX a. pradžios dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo sąjūdyje, draugijos „Daina“ veikloje. 1907 m. Šv. Grigaliaus draugijos įkūrimo iniciatorius.

Atminimas
2006 m. Žalpių kraštotyros muziejuje 2006 m. atidaryta ekspozicija, skirta Jonui Garalevičiui.
2012 m. Kaune, ant T. Daugirdo g. 4 pastato, atidengta grupinė memorialinė lenta (skulpt. Vytautas Narutis), kurioje įamžinta ir Jono Garalevičiaus pavardė.

Literatūra ir šaltiniai
1. Kelmės kraštas: žymūs žmonės. (2018). Kaunas: VŠĮ „Auros projektai“, p. 207–208.
2. Klimašauskas, B. (2013, liepos 2). Gimtinę mylėjusiam – ainių pagarba. Garsų vargonų ir kanklių meistrą Žalpiuose pagerbė keturios jo giminių kartos. Bičiulis. [žiūrėta 2021-07-14]. Prieiga per internetą: https://www.biciulis.net/gimtine-mylejusiam-ainiu-pagarba-garsu-vargonu-ir-kankliu-meistra-zalpiuose-pagerbe-keturios-jo-giminiu-kartos/
3. Zemlickas, G. (2012, balandžio 11). Jonas Garalevičius – nuo kanklių ir vargonų iki sklandytuvo. Mokslo Lietuva. [žiūrėta 2021-07-14]. Prieiga per internetą: http://mokslolietuva.lt/2012/04/jonas-garalevicius-nuo-kankliu-ir-vargonu-iki-sklandytuvo-2/
4. Nuotrauka panaudota iš Žalpių kraštotyros muziejaus.