PELDAVIČIŪTĖ JANINA

Biografija
Tautodailininkė Janina Peldavičiūtė gimė 1913 m. gegužės 6 d. Kelmėje. Baigusi pradžios mokslus, toliau juos tęsė Kelmės progimnazijoje. Buvo įstojusi į Kauno vienuolyną, vėliau (1940 m.) sovietinės valdžios pasiųsta dirbti visuomenei naudingo darbo. 1944 m. areštuota ir ištremta už Uralo, lageryje praleido 8 metus. Grįžusi po tremties dirbo Kelmės gyventojų buitinio aptarnavimo kombinate vaizdinių priemonių apipavidalintoja. Mirė 2012 m. liepos 30 d. Kelmėje, būdama 99 metų.

Kūrybinė veikla
Jau mokykloje J. Peldavičiūtei piešimas buvo pats svarbiausias dėstomas dalykas, o piešimo mokytojas Zigmas Petravičius ją vadino „dailininke“. Kaune J. Peldavičiūtė baigė trejų metų dailininkų dekoruotojų kursus. Piešimo mokytojo buvo raginama važiuoti gilinti žinias į Šiaulius, tačiau ji to atsisakė, nes manė, kad dailės mokytojo profesija nėra gerbiama. Nors baigusi mokyklą mergina susiruošė į vienuolyną, visgi teptuko ir pieštuko iš savo rankų menininkė nepaleido visą gyvenimą.

J. Peldavičiūtė daugiausia tapė religinės tematikos paveikslus. Jos kūryboje jaučiamas žemaičių tradicijų tęstinumas, savitas ir įdomus požiūris į būties suvokimą, šiąpusybę ir anapusybe. Per įvairius ženklus ir kodus atsiskleidžia giliai mistinė pasaulio reiškinių samprata. Jos kūryba susilaukė itin didelio susidomėjimo.

1943 metais Lietuvos dailininkų sąjunga surengė jos darbų parodą, kurioje Antanas Zmuidzinavičius pastebėjo neeilinį kelmiškės talentą. J. Peldavičiūtę tapyti skatino ir Edmundas Žiauberis – dailininkas grafikas, knygų iliustratorius. Menininkė savo pomėgio neišsižadėjo net sunkiomis aplinkybėmis – kalėdama lageryje piešė plakatus, apipavidalindavo leidžiamus sienlaikraščius ir ten garsėjo kaip dailininkė.

Laikui bėgant J. Peldavičiūtės darbai plačiai pasklido – darbus įsigijo kolekcininkai, muziejai. Dailininkė daug darbų be atlygio padovanojo Kelmės krašto muziejui, rajono kultūros įstaigoms. J. Peldavičiūtė piešimo nelaikė nei darbu, nei pragyvenimo šaltiniu – tik malonumu, kuriuo užsiėmė visą gyvenimą. 1996 m. menininkei įteiktas tautodailininkės pažymėjimas.

2013 m. gegužės m. J. Peldavičiūtės 100-ųjų gimimo metinių proga Kelmės krašto muziejaus vartų salėje buvo surengta jos kūrinių paroda.

Literatūra ir šaltiniai
1. Biržinytė, R. (1994, vasario 23). Tyras tikėjimas. Bičiulis, 2;
2. Bukauskas, L. (2010). Gyvenimas su palete ir teptuku. Žemaičių žemė, 2, 68–69;
3. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. (2012, rugpjūčio 4). Pro memoria. Kelmės kraštas, 2;
4. Klimašauskas, B. (1996, balandžio 6). Subtiliai jaučianti gimtinės spalvas. Bičiulis, 2;
5. Musneckienė, R. (2009, gegužės 11). Tautodailininkė atidarė amatų centrą. Krašto žinios (Šiaulių krašto priedas), 5;
6. Musneckienė, R. (2010, gegužės 11). Prie šimtmečio artėjanti tautodailininkė dar tapo. Krašto žinios (Šiaulių krašto priedas), 1, 3;
7. Pikturna, V. (2011, gegužės 11). 98-asis gimtadienis. Bičiulis, 5;
8. Šimkutė, L. (2013 gegužės 11). Paminėtas Janinos Peldavičiūtės šimtmečio jubiliejus. Bičiulis, 2;
9. Nuotraukos autorė – R. Musneckienė. Nuotrauka panaudota iš: http://old.skrastas.lt/?data=2010-05-18&rub_raj=1141131318&id=1273494634&pried=2010-05-11.