ROCEVIČIUS APOLINARAS

ROCEVIČIUS APOLINARAS

2022 03 16

Biografija
Apolinaras Rocevičius – dailininkas, pedagogas, meno kritikas – gimė 1912 m. Anuliškės kaime, Kražių seniūnijoje, Kelmės rajone. Mokėsi Karklėnų pradinėje mokykloje. Baigęs Kražių gimnaziją, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kur studijavo teisę. 1936 m., laimėjęs konkursą studijuoti Prancūzijoje, su valstybės parama išvyko į Grenoblio universitetą prancūzų kalbos ir literatūros studijoms. Dirbo Grenoblio amatų mokykloje (dėstė dailę), universiteto bibliotekoje, rašė disertaciją apie lietuvių patarles ir priežodžius. Mirė 2004 m., jo pelenai sugrįžo į Lietuvą ir buvo palaidoti Dukstynos kapinėse, Ukmergėje.

Kūryba
Apolinaro Rocevičiaus kūryba išskirtinė – tai jo ir jo žmonos tapytojos Žiuljenos Guiljon šešis dešimtmečius besitęsusios kūrybinės draugystės rezultatas. Daugiausia tapė žmona, o A. Rocevičius tik tobulino, dailino taškus ir linijas. Iš to atsirado apie 350 unikalių, dviejų autorių sukurtų paveikslų kolekcija. Menotyrininko, ilgamečio M. K. Čiurlionio  namų direktoriaus Stanislovo Urbono teigimu, tai avangardiniai, ne to laikmečio, ne visiems suvokiami paveikslai, pakeliantys nuotaiką ir skleidžiantys šviesą.

A. Rocevičiaus paveikslų parodos surengtos Ukmergėje (2005), jo gimtajame krašte – Kelmėje (2005), Kražiuose (2022).

Didžiulę savo ir žmonos sukurtų paveikslų kolekciją dailininkas testamentu padovanojo Lietuvai.

Literatūra ir šaltiniai
1. Bataitienė, Z. (2005, vasario 12). Šešių dešimtmečių kūrybos atspindys. Ukmergės žinios, 18.
2. Karpavičienė, D. (2005, birželio 22). Į gimtinę dailininko paveikslai sugrįžo po 65-erių metų. Kelmės kraštas, 3.
3. Kupscytė, S. (2015). Lietuvos valstybės stipendininkų Prancūzijoje patirtys XX a. 3–4 dešimtmečiuose. Kauno istorijos metraštis, 15, 192.
4. Mažonienė, A. (2022, liepos 5). Kražiuose – A. Rocevičiaus ir Ž. Guiljon kūryba. Bičiulis, 2.
5. Sakalauskienė, J. (2005, sausio 8). Dailininkų kūryba – dovana Lietuvai. Gimtoji žemė, 10.
6. Nuotrauka iš Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro muziejaus archyvo.