EIDINTAS ALFONSAS

Biografija
Gimė 1952 m. sausio 4 d. Vaiguvoje, Kelmės rajone. 1958–1969 m. mokėsi Vaiguvos vidurinėje mokykloje. 1969–1973 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (VVPI), Istorijos-pedagogikos fakultete. 1984–1985 m. stažavosi Viskonsino-Madisono universitete JAV (pas A. E. Seenn՚ą), 1991 m. – Turku universitete (Suomija), 1992 m. – Lituanistikos studijų ir tyrimų centre Čikagoje (JAV), 2001 m. – JAV Holokausto memorialiniame muziejuje.

Dirbo VVPI Visuotinės istorijos katedros asistentu, vyriausiuoju dėstytoju, docentu, katedros vedėju, Istorijos-pedagogikos fakulteto prodekanu (1973–1986). Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto LR istorijos skyriaus vedėjas (1986–1993), šio instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui (1987–1992), Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV (1993–1997), Kanadoje (1997–1999), Izraelyje (2002–2006), Norvegijos Karalystėje (2006–2009), Graikijoje (2012–2016), nereziduojantis ambasadorius Meksikoje, Kanadoje, Kipre, Albanijoje, Etiopijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje (1995–2017), LR užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams ESBO pirmininkavimo departamente (2010–2012), dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (2000–2002), Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams (2017–2018), generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyresnysis mokslo darbuotojas (2018–2020), habilituotas humanitarinių mokslų, istorijos mokslų daktaras (1990), profesorius (2001).

Mokslinė veikla
Parašė daugiau kaip 20 knygų ir apie 50 straipsnių apie lietuvių emigraciją, 20 a. Lietuvos istoriją (Vasario 16-osios Aktą, Molotovo-Ribbentropo paktą, Holokaustą), Izraelio valstybę, šiuolaikinę diplomatiją. Svarbiausi veikalai: rusų kalba išleista „Lietuvių emigracija į Šiaurės ir Pietų Amerikos šalis 1898–1940“ (1989), „Lietuvos Respublikos prezidentai“ (1991), „Lietuvių kolumbai: Lietuvių emigracijos istorijos apybraiža“ (1993), „Lietuva Europos politikoje: Pirmosios respublikos metai 1918–1940 (Lithuania in Europian Politics: The Years of the First Republic, 1918–1940“ (su V. Žaliu ir A. E. Senn᾽u,1997), „Lietuvių emigracija į Jungtines Valstijas 1868–1950 (Lithuanian Emigration to the United States 1868–1950) (2003), „Žydai, Izraelis ir palestiniečiai“ (su Donatu Eidintu, 2007).

Parašė monografijas: apie J. Šliūpą (1989), A. Smetoną (1990, 2012), J. Gabrį-Paršaitį (1992), K. Grinių (1993), A. Stulginskį (1995, 2014), teisininką ir visuomenės veikėją V. Mašalaitį (2015), žvalgybos agentą B. Michelevičių (su Astra Julianna Michels, 2017), „Žydai, lietuviai ir holokaustas“ (2002).

Parašė knygas: „Ambasadorius: tarnyba savo valstybei svetur“ (2003), „Istorija kaip politika: įvykių raidos apžvalgos“ (2008), „Istorijos subjektas kaip istorijos politikos problema“ (su kitais, 2011), „Lietuvos istorija“ (su kitais, taip pat sudarytojas ir dalykinis reaktorius, 2012), „Lietuvos istorija kiekvienam“ (su kitais, taip pat sudarytojas ir dalykinis reaktorius, 2018), „Valstybės atkūrimo istorijos“ (su R. Lopata, 2020), „Diplomatų šypsenos ir pokštai“ (2020), „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“ (2021).

Su R. Lopata parengė dokumentų rinkinius: „Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918“ (1991), „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 m. dokumentuose“ (2017), „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“ (2 tomai, 2018).  Sudarė straipsnių rinkinį „A. Smetona. Rinktiniai raštai“ (1990), dokumentų ir straipsnių rinkinį „Lietuvos žydų žudynių byla“ (2001).

Alfonso Eidinto moksliniai darbai išleisti anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų, latvių, baltarusių, albanų, bengalų, hindi, japonų, ukrainiečių kalbomis.

Kūrybinė veikla 
Parašė istorinių romanų trilogiją:  „Ieškok Maskvos sfinkso“ (2006, taip pat išleista estų, rusų, lenkų kalbomis), „Erelio sparnų dvelksmas“ (2008), „Aukštai šaltos žvaigždės“ (2009),  istorinę apysaką „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“ (2016).

Įvertinimas
Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimas atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius ir Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga (2002), taip pat apdovanotas: ordino Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003), LR užsienio reikalų ministerijos medaliu, skirtu narystei Europos sąjungoje ir NATO paminėti (2004), pelnyta literatūrinė I. Simonaitytės premija už istorinę apysaką „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“ (2017), už išskirtinį indėlį Lietuvos Respublikos švietimo, kultūros, krašto apsaugos ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse suteiktas Kelmės rajono garbės piliečio vardas (2017).

Literatūra ir šaltiniai
1.  Kelmės kraštas: žymūs žmonės. (2018). Kaunas: VšĮ „Auros projektai“, p. 199–201.
2.  Kelmės rajono savivaldybė. [žiūrėta 2021-06-02]. Prieiga per internetą: https://www.kelme.lt/lit/Garbes-pilieciai
3.  Laurinavičius, Č. (2018). Visuotinė lietuvių enciklopedija. Alfonsas Eidintas. [žiūrėta 2021-06-03]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/alfonsas-eidintas/
4.  Navikienė, V. (2017-01-18). Kraštiečiui Alfonsui Eidintui – Ievos Simonaitytės premija. Bičiulis. [žiūrėta 2021-06-09]. Prieiga per internetą: https://www.biciulis.net/krastieciui-alfonsui-eidintui-ievos-simonaitytes-premija/
5.  Vikipedija. (n.d.). Alfonsas Eidintas. [žiūrėta 2021-06-02]. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Alfonsas_Eidintas
6.  Nuotrauka panaudota iš https://www.vle.lt/straipsnis/alfonsas-eidintas/