ROSINAS ALBERTAS

Kalbininkas, baltistas Albertas Rosinas gimė 1938 m. vasario 7 d. Pajuodupėje (dabar – Giriškiai), Šaukėnų valsčiuje. 1957 m. sidabro medaliu baigė Šaukėnų vidurinę mokyklą. 1957–1962 m. Vilniaus universitete istorijos-filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1962–1964 m. buvo Latvijos universiteto aspirantas. Aspirantūros nebaigė, nes atsisakė stoti į komunistų partiją. 1969 m. A. Rosinas apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją ,,Lietuvių ir kitų baltų kalbų gimininiai įvardžiai. Daryba ir linksniavimas“, 1984 m. daktaro disertaciją ,,Baltų kalbų įvardžiai: sinchronija ir diachronija“. 1972 m. išrinktas docentu, 1989 m. – profesoriumi. 1992–1998 buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. Žurnalų ,,Gimtoji kalba“ (nuo 1989 m.) ir ,,Baltistica“ (nuo 1992 m.) redaktorių kolegijos narys. 1989–1997 m. atkurtosios Lietuvių kalbos draugijos pirmasis pirmininkas. Dėstė Kauno politechnikos institute 1964–1969 m., Vilniaus inžinerinio statybos institute 1969–1989 m., Vilniaus universitete 1991–2007 m., ten pat ėjo Baltų filologijos katedros vedėjo pareigas (1991–1996).

Mirė 2010 m. liepos 23 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.

 

Pagrindiniu A. Rosino tyrinėjimų objektu buvo lietuvių kalbos įvardžiai, jų kilmės ir raidos problemos. 1984 m. jis išleido monografiją „Lietuvių bendrinės kalbos įvardžių semantinė struktūra: mokomoji knyga“, 1988 m. – „Baltų kalbų įvardžiai“, 1995 m. – „Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida“, 1996 m. – „Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai: funkcijos ir semantika“, 2001 m. –„Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra“. A. Rosinas tyrė ne tik lietuvių kalbos įvardžius, bet parašė ir kitų mokomojo pobūdžio knygų – „Lietuvių kalbos pratimai parengiamojo skyriaus klausytojams: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis: mokomoji knygelė“ (1982), „Lietuvių kalbos pratimai parengiamojo skyriaus klausytojams: veiksmažodis, dalyvis, pusdalyvis, padalyvis, prielinksnis, sintaksė, skyryba“ (1987). Kartu su bendraautoriais sudarė du statybos terminų žodynus – „Rusų-lietuvių kalbų statybos terminų žodynas: apie 23 000 terminų“ (1992, bendraautoriai – Jokūbas Kivilša, Antanas Kudzys), „Statybos terminų žodynas: 23 000 terminų: lietuvių k., anglų k., vokiečių k., prancūzų k., rusų k.“ (2002, bendraautoriai – Antanas Kudzys, Birutė Kudzienė). A. Rosinas žurnaluose publikavo straipsnių kalbos kultūros ir kitais lietuvių kalbos klausimais, recenzuodavo kitų kolegų mokslo darbus. Be lietuvių kalbos A. Rosino mokslinė interesų sritis apėmė ir latvių kalbą, kurios linksniavimo sistema nagrinėta monografijoje „Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema: sinchronija ir diachronija“ (2005). A. Rosinas savo dėmesį skyrė ir lietuvių kalbininkams – sudarė ir parengė spaudai Prano Skardžiaus (1996, 2011) ir Jono Kazlausko (2000) „Rinktinius raštus“.

 

1990 m. – Jono Kazlausko premija.

1997 m. – Lietuvos mokslo premija.

2010 m. – Kazimiero Būgos premija.

Paminklinis akmuo ,,Kalbininko profesoriaus Alberto Rosino tėviškė“ pastatytas prie buvusios A. Rosino gimtinės.