Susitikimas su Elena Bradūnaite-Aglinskiene
Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, jos tėvas K. Bradūnas lietuvių tautą matė besilaikančią ant trijų kertinių polių: išmintingą, sąžiningą valdžią simbolizuoja Gediminas, pagarbą žemei, darbui, kalbai – Kristijonas Donelaitis, kūrybos, praturtinančios asmenybę, simboliu jam buvo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Ketvirtuoju poliumi K. Bradūnas laikė kiekvieną lietuvį. Gilų pėdsaką K. Bradūno gyvenime paliko studijų metais užsimezgusi draugystė su poetu Vytautu Mačerniu, rašytojais, literatūros kritikais Broniumi Krivicku ir Mamertu Indriliūnu. Deja, visi šie talentingi jaunuoliai anksti iškeliavo Amžinybėn: V. Mačernis žuvo nuo atsitiktinės artilerijos sviedinio skeveldros, B. Krivickas ir M. Indriliūnas – kovodami partizaninį karą prieš sovietinius okupantus. E. Bradūnaitė-Aglinskienė sakė, kad šių iškilių asmenybių atminimas K. Bradūnui visą gyvenimą buvo tarsi įkvėpimo šaltinis tiek kūryboje, tiek dirbant lietuvybės išsaugojimo labui.
K. Bradūnas su žmona Kazimiera savo vaikams sugebėjo įskiepyti mintį, kad žmogui nereikia daug materialinių dalykų. Daug svarbesnis yra dvasinis turtas, savo istorijos, tautosakos žinojimas, galimybė kalbėti gimtąja kalba, tad grįždami į Lietuvą 1994 m. Bradūnai parsivežė tik knygas, paveikslus ir laiškus.
Baigiantis susitikimui viešnia paaiškino, kaip ji pati ir rašytojas K. Bradūnas yra susijęs su mūsų kraštu. Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, lankydamasi lietuvių emigrantų, išvykusių į JAV po Pirmojo pasaulinio karo, namuose matydavo paveikslus su Kražių skerdynių vaizdais, o pats K. Bradūnas artimai bendravo su Kelmėje gimusiu rašytoju Icchoku Meru. Jo laiškų kopijas E. Bradūnaitė-Aglinskienė padovanojo bibliotekai.
Virginija Navikienė, Žemaitės viešoji biblioteka
Nuotraukos Rolando Kančausko
