Paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gražia tradicija tampa bibliotekoje susiburti į savanoriškus vidudienio skaitinius, pristatyti ir paskaityti mėgiamą lietuvišką kūrinį ar jo ištrauką, pasidalinti savo skaitymo patirtimis. Šiųmetinių skaitinių „Skaitome Lietuvai“ dalyviai pasirinko ištrauką apie trispalvės iškėlimą Gedimino kalne 1919 m. sausio 1 d. iš Stasio Butkaus atsiminimų knygos „Vyrai Gedimino kalne“, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Erlicko, Antano Vaičaičio, Sigito Gedos, Liutauro Degėsio eilėraščius, Icchoko Mero, Romualdo Granausko kūrinių ištraukas.

Tos pačios dienos popietę kartu su partneriais – Lietuvių kalbos draugijos Kelmės skyriumi, Kelmės kultūros centru, laikraščiu „Bičiulis“ – Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje surengtas vakaras „Žodis, kaip žiedas, tesiskleidžia laisvai“, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. 

Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos istorijos mokytojo, Lietuvių kalbos draugijos Kelmės skyriaus nario Egidijus Ūkso pranešimas buvo skirtas prisiminti lietuvių kalbai ir lietuvybės išsaugojimui nusipelniusius veikėjus Mykolą Tvarauską ir Antaną Jusaitį.

Mykolas Tvarauskas (1844–1921) – 1863 m. sukilimo dalyvis, po pralaimėjimo pasitraukęs į Vakarų Europą, o paskui – į JAV, tapo pirmuoju Amerikos lietuvių rašytoju, švietėju ir spaudos leidėju. Jo 1875 m. parengtas ir išspausdintas anglų–lietuvių / lietuvių–anglų kalbų žodynas davė pradžią JAV lietuvių bendruomenės knygai. 1879 m. M. Tvarauskas išleido pirmąjį Amerikos lietuvių laikraštį „Gazieta lietuwiszka“, vėliau vertė ir leido knygas, kurios buvo skirtos mažaraščiui Amerikos lietuvių skaitytojui. 1884–1885 m. kartu su Jonu Šliūpu leido laikraštį „Unija“. Kai jo ir J. Šliūpo keliai išsiskyrė, leido ir redagavo dar keletą laikraščių, kitus smulkius leidinėlius.

Antanas Jusaitis (1871–1942) baigė Seinų kunigų seminariją, Fribūro universitete studijavo teisę, jį baigęs, išvyko į JAV. Kunigaudamas Amerikoje įsteigė lietuviškų knygų biblioteką, rėmė visuomenines lietuvių organizacijas, dalyvavo blaivininkų veikloje, 1913 m. kartu su kitais bendraminčiais įsteigė organizaciją „Lietuvos vyčiai“. 1918 m. jis išleido knygą „Lietuvių tautos istorija ir dabartiniai jos siekiniai valstybingumo atžvilgiu“, kuri buvo išsiuntinėta JAV senatoriams, užsienio reikalų ambasadoriams, į Paryžiaus taikos konferenciją vykstančiam JAV prezidentui T. V. Vilsonui.

Šiaulių universiteto docentas dr. Juozas Pabrėža gimtąja skuodiškių tarme pristatė vieną svarbiausių savo gyvenimo darbų – praėjusiais metais išleistą monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Šia knyga kalbininkas įrodo, kad žemaičiai turi savo kalbą su visais reikalingais požymiais. Gausybės pavyzdžių pagalba pateikiamos esminės žemaičių kalbos garsų tarimo, kirčiavimo, priegaidžių, morfologijos, sintaksės ir leksikos ypatybės, išdėstyti svarbiausi rašybos dalykai, pateikiami autentiški tekstai iš įvairių Žemaitijos vietovių bei žemaitiškos poezijos ir prozos pavyzdžiai. Pasak J. Pabrėžos, jei būtų išleista 1855 m. parengta Juozapo Čiuldos gramatika, galbūt bendrine kalba būtų tapusi žemaičių, o ne vakarų aukštaičių (suvalkiečių) tarmė.

Visus, kurių darbas siejasi su spauda, knyga, žodžiu pasveikino Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė.

Senąsias žemaitiškas dainas atliko Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Taduja“.

Virginija Navikienė, Žemaitės viešoji biblioteka
Nuotraukos Vilmos Dichavičienės