Užvenčio biblioteka kartu su Užvenčio kraštotyros muziejumi, pasitikdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, į pirmąją ciklo „Įžymūs Užvenčio krašto žmonės – nepriklausomos Lietuvos kūrėjai“ istorijos ir pilietiškumo pamoką, šių metų vasario 7 d. pakvietė Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos VI klasės moksleivius. Juos pasiklausyti pasakojimų apie Lietuvai nusipelniusius Užvenčio krašto žmones – Joną Smilgevičių, Povilą Višinskį, Žemaitę, Šatrijos Raganą – į Užvenčio kraštotyros muziejų atlydėjo auklėtoja D. Mickevičienė.

Muziejininkė M. Knyzelienė, pasidžiaugusi turtinga Užvenčio krašto istorija, priminė moksleiviams svarbiausius minėtų keturių istorinių asmenybių biografijos faktus, nuopelnus. Pasak jos, J. Smilgevičius kasdieniniame gyvenime vadovavosi bajoro garbės kodeksu, buvo mecenatas, nemažą dalį savo asmeninių lėšų skyręs labdarai. J. Smilgevičius inicijavo ir rėmė naujos bažnyčios Užventyje statybą, 1934 m. Užventyje vykusią dainų ir sporto šventę. Jis buvo vienas stambiausių tuometinės Lietuvos pramonininkų, įkūręs ne vieną akcinę bendrovę, aktyviai dalyvavęs politiniame gyvenime. 1917 m. vykusioje Vilniaus konferencijoje J. Smilgevičius buvo išrinktas į Lietuvos tarybą. 1918 m. vasario 16 d. jis pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Signataras mirė 1942 m. Kaune, tačiau buvo pargabentas ir palaidotas Užvenčio miestelio kapinių koplyčios rūsyje, o 1996 m. perlaidotas kapinėse šalia koplyčios.

Užvenčio dvare prabėgo ir rašytojos M. Pečkauskaitės jaunystė. Čia M. Pečkauskaitė susipažino su P. Višinskiu, kuri sudomino ją Lietuvos praeitimi, kultūra, pastūmėjo į literatūrinį darbą. Čia ji formavosi kaip žmogus ir rašytoja. Čia ji sėmėsi įkvėpimo vertingiausiems savo kūriniams „Viktutė“, „Sename dvare“. Užvenčio dvare M. Pečkauskaitė, savo kūrinius pasirašinėjusi Šatrijos Raganos vardu, gyveno 10 metų ir buvo vadinama „dvarų rašytoja“. Šiandien Šatrijos Raganos vardas yra suteiktas Užvenčio gimnazijai, prie kurios rašytojos garbei pastatytas stogastulpis.

Istorijos ir pilietiškumo pamokoje taip pat kalbėta ir apie jau minėtą P. Višinskį – rašytoją, spaudos darbuotoją, lietuvybės propaguotoją, politinį veikėją, gyvenusį netoli Užvenčio, Ušnėnuose. Būtent jis pastebėjo kaimynystėje gyvenusios J. Žymantienės, vėliau rašiusios Žemaitės vardu, talentą, visaip ją skatino imtis kūrybos, padėjo šviestis, įsitraukti į literatūrinį ir visuomeninį gyvenimą.

Pamoką paįvairino kūrybiniai užsiėmimai, kurių metu bibliotekininkė R. Karpienė ir muziejininkė M. Knyzelienė talkino moksleiviams pinant valstybės vėliavos spalvų apyrankes.

Žinių apie garbingus Užvenčio krašto žmones, kūrusius nepriklausomą Lietuvą, ir trispalvių apyrankių, papuošusių kiekvieną mokinį pynė, įsiliejo į bendrą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui paminėti skirtų renginių pynę.

Regina Karpienė, Užvenčio biblioteka