Pirmoji aktorė

Nesvarbu, kaip būsiu sutikta. Savo jau pasiekiau. Niekas iš manęs to neatims. Kad ir ką apie save išgirsčiau po spektaklio, visuomet liksiu Sara Bernar.

Kurtizanės Žiuli Bernar duktė Sara vaikystėje stokojo motinos meilės, bet galiausiai tapo mylimiausia visų laikų aktore. Dar būdama devyniolikmete stažuotoja, turėjo palikti vieną geriausių Paryžiaus teatrų ir imtis kurtizanės amato. Po meilės romano susilaukusi sūnaus, išdrįso pasirinkti vienišos motinos kelią. Išlikti ir žengti pirmyn jai padėjo begalinis noras siekti aktorystės aukštumų bei išskirtinis talentas net manieringiausiose to meto klasikinėse pjesėse vaidinti natūraliai, žmogiškai, aistringai.

Saros Bernar gyvenime netrūko svaiginančių pakilimų ir skausmingų nuopuolių. 1870 metais ji pasiliko prūsų apgultame Paryžiuje slaugyti sužeistų karių, vėliau, trokšdama nusimesti teatrinės hierarchijos pančius, po gastrolių Londone pasirinko nepriklausomos aktorės kelią – ir, skeptikų nuostabai, tapo pirmąja pasaulinio masto teatro žvaigžde.

XIX a. pabaigoje Saros Bernar talentu žavėjosi milijonai žmonių Europoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikose, jai lenkėsi karaliai, plojo publika didžiausiuose pasaulio teatruose ir improvizuotose geležinkelio tarpustočių scenose. Sarą garbino net tie, kurie negalėjo jos pakęsti.

Įspūdingais didžiųjų moterų portretais pagarsėjęs amerikietis rašytojas C. W. Gortner romane „Pirmoji aktorė“ mus supažindina su nemirtingosios Saros Bernar gyvenimo istorija. Tai atviras ir intymus pasakojimas apie moterį, savo neprilygstamu talentu, nepalaužiama dvasia ir ekscentriškumu verta būti Dieviškąja Sara.

„<…> C. W. Gortneris skaitytojui pateikia atvirai, sodriai nutapytą pribloškiančios Bernar karjeros ir audringo asmeninio gyvenimo paveikslą. Dieviškoji Sara buvo ypatinga moteris, pranokusi savo laikmetį, užkariavusi gerbėjų širdis, laužiusi taisykles, reikalavusi daugiau teisių menininkams ir moterims.“
Allison Pataki, „New York Times“ bestselerio „Karalienės likimas“ autorė