Katidzė

– O kada plauksime vandenyje? – pasidomėjo Rūtė.
– Nenoriu nieko girdėti apie vandenį, – tarė Katidzė.
– Aš ir toliau plauksiu čia, ant smėlio. Taip žymiai saugiau.

Vaikų namų prižiūrėtoja panelė Larson niršta – per dvidešimt penkerius darbo metus jai dar neteko matyti tokio išdykusio ir neklaužados vaiko kaip Katidzė. Siaubinga mergaitė!

Bet jei paklaustume vaikų nuomonės, greitai išgirstume, kokia Katidzė sumani, paslaugi, gera, kiek ji prisigalvoja pokštų ir nuotykių. Pati geriausia žaidimų draugė!
Ten, kur Katidzė, nėra laiko nuoboduliui. O ir jos pačios laukia visai nepaprastas gyvenimas. Koks?
Tuojau sužinosi!

Iš švedų kalbos vertė Dovilė Gėgžnaitė