Dangvietų kaimo kraštovaizdžio ypatybės

Dangvietų kaimo kraštovaizdžio ypatybės

2020 02 25

Užvenčio bibliotekoje Šiaulių universiteto studentas Laurynas Giedrimas, studijuotis istorijos ir politikos magistrantūrą, taip pat dirbantis Šiaulių ,,Aušros“ muziejuje muziejininku-ekspozicijų konsultantu, pristatė pranešimą ir parodą „Dangvietų kaimo kraštovaizdis tarpukariu ir dabar“. Renginys skirtas Vasario 16-ąjai paminėti. Pasiklausyti pranešimo atvyko gausus būrys bibliotekos skaitytojų, literatė Eugenija Čičinskienė, kuri renginį paįvairino savo kurtomis eilėmis apie Lietuvą. Girnikų kaimo gyventojas Algirdas Rimkus taip pat pasidalino savo prisiminimais apie Dangvietų kaime gyvenusius gyventojus, kaimo istoriją. Pranešimo ir parodos pristatyme dalyvavo ir taip pat prisiminimais pasidalijo Liolių socialinės globos namų Užvenčio padalinio gyventojai, kartu su užimtumo specialiste Sigita Šatkauskaite.

Pasak L. Giedrimo, Dangvietų kaimas yra vos už dviejų kilometrų į šiaurę nuo Užvenčio. Kaimas yra labai geografiškai įdomioje vietoje. Vakarinė Dangvietų dalis yra kalvota, o rytinėje kaimo dalyje plyti lygumos. Įdomu tai, kad asfaltuotas kelias yra ta riba, kuri skiria kalvotą vakarinę kaimo dalį nuo lygumų. Prie šio kelio rytinio pakraščio galu į jį stovi trys senoviškos sodybos, kurios liudija kadaise Dangvietus buvus gatviniu-rėžiniu kaimu. Žinoma, be tų trijų sodybų, prie kelio Dangvietuose yra ir gerokai daugiau namų, tačiau nemaža dalis jų buvo statyti jau sovietiniais metais, o tie trys minėtieji namai, spėjama, yra vieni seniausių kaime.

Tikėtina, kad Dangvietų kaimas prie kelio susiformavo po garsiosios, 1557 m. įvykusios Valakų reformos. Tačiau tiksli kaimo įkūrimo data, deja, nėra žinoma. Dangvietų kaimas 1789 m. yra minimas Užvenčio dvaro inventoriuje. Tad būtent tos trys, galu į kelią stovinčios sodybos rodo, kad Dangvietai buvo gatvinis-rėžinis kaimas, ir kad ta vieta, kur šiandien driekiasi Šatrijos gatvė, yra seniausia kaimo dalis. Tuo tarpu sodybos, esančios vakarinėje kalvotoje kaimo dalyje, buvo įkurtos maždaug XX a. 3-4 deš., įgyvendinant Lietuvos Respublikos kaimų išskirstymo į vienkiemius projektą. Beje, tuo metu sodybų buvo prikurta ne tik kalvotoje vakarinėje kaimo dalyje, bet ir rytinėje dalyje plytinčiose lygumose. Senesnieji vietiniai dangvietiškiai rytinėje kaimo dalyje buvusias sodybas dar puikiai atsimena. Tačiau rytinėje kaimo dalyje buvusios sodybos buvo sunaikintos sovietmečiu vykdomų melioracijos darbų metu.

Melioracija labai pakeitė Dangvietų kaimo kraštovaizdį. Jos metu buvo sunaikinta daug nedidelių upelių, kurių liekanų Dangvietuose dar ir šiandien galima aptikti. Vienas toks upelis buvo vadinamas Prūdupiu. Jis prasidėjo kalvotoje šiaurės vakarinėje Dangvietų kaimo dalyje ir tekėjo į vakarus, kol tarp Dangvietų ir Žeberių esančioje vietovėje kirtęs dabar jau asfaltuotą kelią, suko pietų kryptimi. Spėjama, tekėjęs į rytus nuo prie kelio esančių Dangvietų kaimo sodybų, o vėliau, pritekėjęs iki kaimo pabaigos, suko į rytus. Dabar tai karklais ir įvairiomis žolėmis prižėlęs melioracijos griovys. Tikslią buvusio upelio vagą pavyktų atsekti turint detalių senųjų Dangvietų kaimo planų, tačiau dabar galima bandyti spėti, kad Prūdupio upelis buvo minėtojo melioracijos griovio vietoje...

Baigdamas pasakojimą Laurynas teigė, jog dar daug būtų galima daug  kalbėti apie Dangvietų kaimo kraštovaizdį, tačiau pabaigai norisi paminėti tik tiek, kad kaimo apylinkės puikiai matosi nuo dabar jau ariamo Varšuvos kalno, kuris, nors ir kvietrugiais apsėtas, ir daržais apsodintas, puikiai paįvairina Dangvietų kaimo kraštovaizdį...

 

Regina Karpienė, Užvenčio biblioteka