Virtualus Lauryno Giedrimo knygos pristatymas
Virtualus Lauryno Giedrimo knygos pristatymas
2020 11 12Dėl visuotinės pandemijos Lauryno Giedrimo knygos „Užvenčio parapijiečiai 1836–1861 metais: kas jie ir kaip jie gyveno?” pristatymas buvo perkeltas į virtualią erdvę, kad visi norintys susitikimą su knygos autoriumi galėtų stebėti saugiai, savo namų ar darbo kompiuterių ekranuose. Virtualiai knyga pristatyta lapkričio 11 dieną.
Jauno istoriko iš Dangvietų kaimo, kuris yra Užvenčio krašte, knygą „Užvenčio parapijiečiai 1836–1861 metais: kas jie ir kaip jie gyveno?” išleido Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, maketavo ir spausdino UAB „Šiaulių spaustuvė“, o knygos leidybą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė.
Jauno istoriko iš Dangvietų kaimo, kuris yra Užvenčio krašte, knygą „Užvenčio parapijiečiai 1836–1861 metais: kas jie ir kaip jie gyveno?” išleido Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, maketavo ir spausdino UAB „Šiaulių spaustuvė“, o knygos leidybą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė.
Virtualiame knygos pristatyme Laurynas Giedrimas klausytojams papasakojo, kad knygos atsiradimą paskatino noras išsiaiškinti gimtojo Dangvietų kaimo istoriją, kuri iš tikrųjų yra gana sudėtinga, nes, kur tiriamaisiais metais dingo Dangvietų kaimas, yra mįslė: „pagal 1789 m. inventorių Dangvietų kaimas priklausė Užvenčio dvarui. Tačiau 1836–1861 m. dokumentuose Dangvietai iš esmės neminimi, todėl peršasi mintis, kad tuo laikotarpiu Dangvietų kaimo nebebuvo, nors dar 1821 m. Dangvietuose gyveno 65 gyventojai ir buvo 6 dūmai“. (Užvenčio parapijiečiai 1836–1861 metais: kas jie ir kaip jie gyveno?, 2020, p. 37).
Rašant knygą išstudijuota daugybė įvairiausių informacijos šaltinių, o Užvenčio parapijiečiai, gyvenę 1836–1861 metais, buvo tyrinėjami pasirinkus namų ūkio koncepciją. Autorius aptarė Vidurio ir Rytų Europos gyventojų namų ūkio ir socialinio mobilumo savybes, apžvelgė Užvenčio parapijos demografinę situaciją, papasakojo apie vyraujantį valstiečių namų ūkio modelį, dvasininkų ūkio specifiką bei apie Užvenčio parapijos gyventojų socialinį mobilumą (gyventojų siekius, troškimus, galimybes pakeisti luomą, mokytis ir pan.).
Susitikimo pabaigoje Laurynas Giedrimas ne tik atsakė į dalyvių klausimus, bet ir sulaukė kvietimo, kuomet leis pandemijos sąlygos, knygą „gyvai“ pristatyti TAU studentams.
Nijolė Kančauskienė, Kelmės Žemaitės biblioteka
