Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – tautodailės paroda Šedbaruose

Verpsčių bei prieverpsčių istorija mena senus laikus, kada mūsų protėviai jas drožinėdavo įvairiais raštais, tikėdami, kad šie motyvai atneša namams darną, laimę, ramybę. Jų ornamentuose buvo galima rasti  pagoniškų ir krikščioniškų elementų, meilės išraiškos simbolių. Prieverpstės pasirodė kartu su verpimo rateliu. Jas moterys labai brangino, tai buvo merginų kraičio dalis, neretai paveldima iš kartos į kartą. Ir šiandien dekoratyvias prieverpstes drožia tautodailininkai, liaudies meno mylėtojai, tačiau tai daugiau suvenyras, menantis senolių papročius.

Vasario 10-tos dienos popietę šedbariškiai ir svečiai dalyvavo parodos pristatyme bei susitiko su parodos autoriumi – tautodailininku Aleksandru Filipavičiumi. Menininkas gyvena ir kuria Šiaulėnų krašte (Radviliškio r.), nuo 2015 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus narys. Su medžio drožiniais parodose dalyvauja jau geras dešimtmetis, o prieverpstės jo kūryboje atsirado palyginti neseniai. Jis moka prakalbinti ne tik medį – kartu su šeima domisi keramika, su molio edukacijomis aplankė daugiau kaip trisdešimt Žemaitijos regiono bibliotekų, ne vieną parodą surengė ir Šedbaruose.

Į parodą „Tautos praeities motyvais...“ tautodailininkas pristatė dvidešimt prieverpsčių, kuriose dominuoja segmentinės žvaigždės, saulė, augalai, jos puoštos kiaurapjūviu, gilia raižyba. Yra išmintį simbolizuojanti prieverpstė Pelėda, kelios skirtos Lietuvos 100-mečiui įamžinti, o pats naujausias darbas – Kryžius saulėje.

Susitikimo metu dalyviai galėjo pasigrožėti ne tik su juvelyrinėmis prieverstėmis, bet ir išgirsti A. Filipavičiaus pasakojimą, kaip gimsta idėjos bei medžio kūriniai, kokie įrankiai reikalingi, norint išraižyti įmantrius raštus. Popietę paįvairino bibliotekininkės Dalios Galbuogienės skaitomos poeto Justino Marcinkevičiaus eilės ir jaunojo armonikieriaus šedbariškio Kornelijaus Kaniaukos atliekamos liaudiškos muzikos melodijos (vad. Stasys Butkus, Tytuvėnų KC Šedbarų skyrius). Pabaigoje visi susibūrė prie dūzgiančio ratelio, kur verpimo bei siūlo sukimo meno subtilybes pademonstravo bibliotekos skaitytoja Janina Maziliauskienė.