Slapta istorija

Nors gerą literatūrą įvertinti skaičiais sunku, amerikiečių rašytojai Donnai Tartt vien debiutinio romano rankraštis pelnė pusę milijono dolerių, o parduotas pirmasis tiražas – dar milijoną. Nors paprastai pirmieji romanai leidžiami nedideliu tiražu, šios knygos buvo išleista net 75 tūkst. egzempliorių. 1992 m. pasirodęs romanas „Slapta istorija“ pasakoja apie neatskleistas dvi žmogžudystes ir savižudybę, ir apie šių įvykių dalyvius.

Tai istorija apie paslaptis ir kaltę, apie atsakomybę ir moralumą, apie intelektą ir bausmę. Romano centre – penki turtingi ir privilegijuoti JAV koledžo studentai, studijuojantys senovės graikų kalbą, ir prie jų pritapti siekiantis vienišas, iš neturtingos šeimos kilęs lengvatikis Ričardas Peipinas. Grupelė, vadovaujama ekscentriško dėstytojo, slapčia surengia senovės graikų apeigas, kurios baigiasi tragiškai. Visus romano veikėjus supančioja paslaptis, kurią išnarplioti po keleto metų ryžtasi Ričardas Peipinas. Jo lūpomis ir pasakojama „Slapta istorija“.

1992 m. pasirodęs romanas išsyk užkariavo bestselerių sąrašus, o kritikai jį pavadino „Dostojevskio, Euripido, Eastono Elliso ir Waugh hibridu“. „Slapta istorija“ tapo kone kanoniniu moderniosios literatūros kūriniu, kuriame dera ir šiuolaikinio romano, ir klasikinės literatūros bruožai. Naujojoje Anglijoje studijavusi Donna Tartt sako, kad studijų metai ir buvo tai, kas įkvėpė romaną: „Kai baigiau universitetą, labai troškau grįžti ten. „Slapta istorija“ buvo būdas tą padaryti“.

„Moderniausias ir psichologiškai tiksliausias graikų tragikas Euripidas „Bakchantėse“ pasiekia panašų efektą – būtent su šiuo klasikiniu kūriniu „Slapta istorija“ turi daug ką bendra. Kūrinyje atskleidžiamas žmogaus psichologinis portretas ir parodoma, kaip jo netobulumas gali jį pražudyti.“
The Independent

„Didžiausias Tartt talentas – psichologiniai veikėjų portretai. Mes jau negalvosime, kad namų darbais užsiėmę klasikos studentai negali įvykdyti kraupaus nusikaltimo. Tragiškas įvykis ir graikų tragediją primenanti atomazga nėra nei kvaila, nei nenatūrali – pasakojimo detalės atskleidžia visus šio poelgio motyvus.“
The Cut

„Knyga dovanoja skaitytojui savo paslaptis. Tartt sugalvojo iškalbingą romano pavadinimą, kuris atitinka pasakojamą istoriją. Kartu su Ričardu, mes tampame slapto ratelio nariais. Knygos pradžioje mums atskleidžiama pirmoji paslaptis – tam, kad suprastume, kad kituose puslapiuose jų bus dar daugiau. Kiekvienas iš daugybės „Slaptą istoriją“ perskaičiusių žmonių įsivaizduoja, kad jam būvo atskleisti slapčiausi dalykai. Tartt leidžia pajusti, lyg būtum vienintelis šią knygą skaitęs žmogus.“
The Guardian

Iš anglų kalbos vertė Zita Marienė