Šiaurinės šinšilos polėkiai

Lietuvių literatūroje dar nėra buvę panašaus kūrinio, taip žaismingai, tapybiškai, originaliai atveriančio vyro ir moters santykius. Paradoksalūs tekstai, atskridę iš gyvų erdvių, atskleidžia situacijų žavesį. Pasaulis atsidaro priklausomai nuo reginčiojo žvilgsnio kampo. Gali matyti mylimąją kaip paslaptį, o gali - kaip intrigą, o gal pats nuspręsi - kaip Tu nori matyti.

Rytinė Šinšilos jėga

Rytinė Šinšila labai graži. Ji tikrai labai graži rytais ir stipri. Kaip sako ji pati, tai dėl to, kad išsimiega, stipriai išsimiega ir tampa stipri labai. Dar Šiaurinė Šinšila rytais būna labai aktyvi ir gyvybinga. Atmerktomis ir plačiai žiūrinčiomis akimis ji gaudo saulės zuikučius ir mikliai šuoliuoja laiptais ir gatvėmis. Šią jos energiją sunku suprasti, jei nežinai galinio tikslo. Tikslą galima žinoti ir nesakyti. Tai taip įdomu - kaistanti arbata, veidrodis, dušas ar - atvirkščiai - dušas, veidrodis, arbata, soja ir šuoliai, galingi, gracingi šuoliai per laiptus. To aprašyti neįmanoma. Pasigrožėkit. Tokia graži ir stipri, kad sunku apsakyti, valgo dribsnius jinai ir dar nieko nemąsto. Mąstymas ateina vėliau, tai kaip debesys dangų užtraukia.

Šinšilijos angelas baltas

Šiaurinė Šinšila kartais net duris užmiršta užrakint. Tai nieko tokio. Tuomet saugo jų erdvę Šiaurės Šinšilijos angelas baltas. Skraido lengvai ir pūkuotai, skleidžia spalvotus sapnus. Bet ryte Šinšila nieko nepamena.