Pelėdos valanda

Pelėdos valanda

2021 09 15

Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, vykdydama LKT projektą „Algirdas Dankisas – žurnalistas, fotografas, eseistas“, 2020 m. išleido jo kūrybos rinktinę „Pelėdos valanda“ (Sudarytoja dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, Kuršėnai, 526 p., iliustr.).

Algirdas Dankisas (1942–2014) gimė Šiaulių rajone, augo Žilaičių kaime, daug metų gyveno Kuršėnuose. Jis ilgai dirbo „Šiaulių krašto“ redakcijoje, žurnalisto kūrybą spausdino ir kiti Lietuvos periodiniai leidiniai, almanachai. 1995 m. buvo išleista iki šiol vienintelė A. Dankiso knyga „Ką šlama ašuotės: kelionių akimirkos“ (Šiauliai: Saulės delta, 64 p., iliustr.), kur buvo pateikta 15 kelionių apsakymų ir vaizdelių apie Kurilų, Jakutijos, Karakumų ir kitų tolimųjų kraštų gamtą bei žmonių gyvenimą. Jo kūryba buvo labai plati, daugiabriaunė: gausybė kelionių ir gamtos, žvejybos apybraižų, įvairių žanrų proza, eilėraščiai, gausu fotografijų. Visa tai saugoti ir, esant galimybei, išleisti Algirdas Dankisas paliko rašytojui, žurnalistui, buvusiam kolegai Vytautui Kirkučiui, kuris ir pasiūlė Šiaulių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai atskira knyga išleisti Šiaulių rajone gimusio, gyvenusio ir kūrusio literato kūrybinį palikimą.

Ši kūrybos rinktinė „Pelėdos valanda“ aprėpia geriausią jo kūrybos dalį: gamtinės tematikos meninės publicistikos tekstus (čia ypač ryškūs kelionių ir žvejybos motyvai), įvairių žanrų prozą, eilėraščius (kurie buvo mažiausiai visuomenei žinoma kūrybos dalis), septynių ciklų menines fotografijas. Knygos redakcinei kolegijai rūpėjo atskleisti A. Dankisą kaip plataus akiračio kūrėją – ir kaip gamtos reportažo meistrą, ir kaip poetą, ir kaip fotografą, fiksavusį žmogaus ir gamtos pokalbį, todėl šalia jo kūrybos pateikėme ir penkių žmonių prisiminimus bei išsamią – 683 šaltinių autoriaus kūrinių bibliografiją. Pirmasis jo darbas publikuotas dar 1971 m. Šiaulių r. laikraštyje „Leninietis“.

„Atminties akimis regiu tas nuostabias žalio pavasario šventes – ievų žydėjimą – padovanojusias upei savo šviesius atspindžius, pažėrusias su niekuo nesulyginamas lakštingalų melodijas – nepaaiškinamą nostalgiją akimirkoms, dienoms, praleistoms mirkant meškerę, kai akys prisipildydavo nuostabos ir susižavėjimo“,– Algirdas Dankisas.