Mylinčios moterys

David Herbert Lawrence – XX amžiaus klasikas, savo kūriniais gerokai pralenkęs laiką ir šokiravęs puritonišką britų visuomenę. Romanas „Mylinčios moterys“ – drąsi ir novatoriška istorija apie meilę bei gyvenimą. Romanas atspindi visą Didžiosios Britanijos visuomenę.

1910-ieji. Nedideliame Anglijos miestelyje dvi seserys Gudrūna ir Ursula svajoja apie meilę. Klasicistinėje visuomenėje jos išsiskiria iš minios savo inovatyviomis idėjomis apie moterų nepriklausomybę. Mokytoja Ursula yra rami, paprasta, bet svajonanti apie meilę ir šiltus santykius su vyru. Jos sesuo tapytoja Gudrūna – ryški, meniška, laisva ir mylinti gyvenimą.

Jos sutinka du vyrus: mokyklos inspektorių intelektualą Rupertą ir anglies kasyklų magnato įpėdinį Džeraldą. Ketveriukė tampa neišskiriamais draugais. Ursula ir Rupertas užmezga romantišką draugystę, o Gudrūna ir Džeraldas – aistringus meilės ryšius. Abiejų porų santykiai itin kontrastingi. Pirmoji pora simbolizuoja tvarų meilės ryšį, o antroji parodo, kokios priežastys neleidžia tokiam ryšiui užgimti.

Visi keturi jie susirūpinę visuomenės, politikos ir vyrų bei moterų santykių klausimais. Dažnai diskutuoja, pasineria į apsvarstymus. Abi poros iškeliauja atostogauti į Alpes. Čia įvykiai pasisuka dramatiška linkme.

Romanas „Mylinčios moterys“ išleistas 1920-tais metais itin ribotu tiražu. Pats autorius kūrinį laikė savo šedevru. Turtingas simbolikos ir lyriškos prozos ji siūlo kompleksinę meditaciją apie meilės prasmę besikeičiančiame pasaulyje, visuomenės nuotaikas, žmogaus prigimtį ir emocijas.

David Herbert Lawrence (1885-1930) – prieštaringai vertintas britų rašytojas, kurio kūriniai Jungtinėje Karalystėje ilgą laiką buvo draudžiami. Autorius savo romanuose nevengė atvirų sekso scenų aprašymų, akcentavo meilės svarbą. Tokios idėjos papiktino senamadišką britų visuomenę. Literatūrinio pripažinimo autorius sulaukė JAV. Vienas žymiausių rašytojo darbų yra romanas „Ledi Čaterli meilužis“.