Metai. Šių laikų skaitytojams pritaikytas leidimas

Nekyla abejonių, kad Kristijono Donelaičio didaktinė poema „Metai“ yra vienas reikšmingiausių kūrinių per visą Lietuvos literatūros istoriją. Su laiku klasikos vertė tik auga. Visgi aštuoniolikto amžiaus pabaigoje rašytas kūrinys šiek tiek nutolo nuo dabartinės kalbos ir šių dienų skaitytojams dalis aprašytų dalykų pasidaro neaiškūs.

Lietuvių literatūros tyrinėtoja, profesorė Dalia Dilytė padarė didžiulį darbą ir priartino Kristijono Donelaičio „Metus“ prie modernaus skaitytojo. Šiame leidime mokslininkė svetimybes pakeitė žinomais išsireiškimais, o retai naudojamus senovinius žodžius paaiškino šalia pagrindinio teksto. Patogu ir nereikia ieškoti išnašų. Kūrinio stilius liko nepakitęs, tačiau tapo gerokai suprantamesnis.

Kristijonas Donelaitis poemas rašė hegzametru. Tai toks stilius, kuomet eilutėje yra tik šeši kirčiuoti skiemenys ir rašymo būdas sukuria gyvą efektą ir puikiai skamba poemą skaitant garsiai. Profesorė Dalia Dalytė paryškino hegzametrą, tad teisingai skaityti „Metus“ tampa dar paprasčiau.

Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ aprašomas Rytų Prūsijos lietuvių gyvenimas. Daugiausiai kalbama apie baudžiauninkus. Kūrinį sudaro keturios dalys: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Veikėjai – paprasti žmonės, siužetas – buities rūpesčiai, džiaugsmai, šventės ir vargai. Kristijonas Donelaitis puikiai perteikia žmogaus ir gamtos santykį, nevengia humoro ir pamokymų.

Kristijono Donelaičio „Metai“ pirmą kartą paskelbti 1818-tais metais, juos išleido Liudvikas Rėza. Autorius laikomas lietuviškos grožinės literatūros žanro pradininku. Prabėgo du šimtai metų ir šiandien įsigyti internetu siūlome atnaujintą, sumodernintą ir prie šiuolaikinio skaitytojo priartintą leidimą, kuris vertas atsidurti kiekvienos šeimos lentynoje.

Kristijonas Donelaitis (1714-1780) – evangelikų liuteronų kunigas, rašytojas. Autorius gimė laisvųjų valstiečių šeimoje. Baigęs mokyklą jis studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, iki mirties dirbo Tolminkiemio klebonu, laisvu laiku rašė lietuvių ir vokiečių kalbomis. Be poemos „Metai“ dar išliko pasakėčios, eilėraščiai, laiškai bei kiti tekstai.