Knygos

Kiti protai. Apie aštuonkojį, jūrą ir sąmonės kilmę

2021 05 25

Viena laukiamiausių knygų, įtraukta į Publishers Weekly 2016 m. rudens geriausių mokslo populiarinimo knygų dešimtuką!

Nors žinduoliai ir paukščiai laikomi protingiausiomis Žemėje gyvenančiomis būtybėmis, pastaruoju metu paaiškėjo, kad protiniais gabumais jiems nenusileidžia iš tolimos gyvybės medžio šakos išsivystę galvakojai moliuskai, tokie kaip kalmarai, sepijos, o labiausiai – aštuonkojai. Nelaisvėje laikomi aštuonkojai geba atskirti prižiūrėtojus, įsiveržti į greta stovintį rezervuarą dėl ėdesio, paleidę čiurkšlę, išjungti elektros lemputę, užkimšti kanalizaciją ir bebaimiškai pasprukti. Kaip nutiko, kad tokiais gabumais apdovanoti gyviai evoliucionavo taip radikaliai nuo mūsų, žmonių, nutolusioje šakoje? Ar tai reiškia, kad per evoliuciją protas kūrėsi ne vieną, o bent du kartus? Pažintis su aštuonkoju leidžia priartėti prie mums svetimo protingo gyvūno. Ko galime pasimokyti susidūrę su juo?

Knygoje „Kiti protai. Apie aštuonkojį, jūrą ir sąmonės kilmę“  Peteris Godfray-Smithas, žymus mokslo filosofas ir patyręs nardytojas su akvalangu, pasakoja visiškai naują subjektyvios patirties pradžios istoriją – kaip gamta ima suvokti save. Godfray-Smithas pabrėžia, kad ši istorija daugiausia vyksta vandenyne, kur atsirado pirmieji gyvūnai. Sekdamas proto vystymosi kelią autorius rodo, kaip nesuvaldomos, paskiros jūra gabenamos ląstelės pradeda gyventi kartu ir tampa galinčiomis justi, veikti ir keistis signalais. Šiems primityviems organizmams susijungus su kitais, jie tapo sudėtingesni. Pirmosios nervų sistemos greičiausiai išsivystė ankstyviesiems medūzos giminaičiams, vėliau – galvakojams, kilusiems iš vos pastebimų moliuskų, kurie paliko savo kriaukles ir pakilę nuo dugno leidosi į grobio paieškas, išsiugdydami tam būtiną didesnį intelektą. Žinduoliai ir paukščiai, nepriklausomai nuo šių organizmų, vėliau pradėjo savo atskiras evoliucines keliones.

Tačiau kokiu intelektu pasižymi galvakojai moliuskai? Remdamasis naujausiais moksliniais tyrimais ir savo paties nardymo metu patirtais nuotykiais, Godfray-Smithas bando išsiaiškinti daugybę šiuos padarus apvijusių mįslių. Kaip aštuonkojis, socialaus gyvenimo nemėgstantis atsiskyrėlis, tapo toks protingas? Koks jausmas turėti galybe neuronų užpildytus aštuonis čiuptuvus, kurių kiekvienas iš esmės gali galvoti pats už save? Kas nutinka aštuonkojams atsisakius savo kaip vienišių gyvenimo būdo ir pradėjus burtis draugėn, kaip tai nutiko išskirtinėje Australijos pakrantės vietoje?

Atsigręždamas į gyvybės kilmės pradžią ir lygindamas žmones su jų nepaprastais giminaičiais gyvūnais, Godfray-Smithas naujai nušviečia aštuonkojų protus – lygiai taip pat ir mūsų pačių.