Knygos

Homo Office

2021 08 24

„Homo Office" - tai pirmasis romanas apie toksišką darbo aplinką Lietuvoje.

„Lietuvoje 94 proc. žmonių darbe jaučia įtampą, o 35,5 proc. ši įtampa ypač didelė."
Suicidologijos tyrimų centras, 2019

„Homo Office" – ironijos kupinas pasakojimas apie darbą ir vidinius demonus. Personažai ir situacijos sukurti iš autentiškų asmenybių ir žinomų organizacijų.

Atrodytų, darbuotojai dabar lengvai derina darbą ir asmeninį gyvenimą, yra gerbiami, tad nei mokyklose, nei universitetuose mūšiams neruošia ir karo technikų nemoko. Visgi dirbantys organizacijose žino, kad kovos taktika ir strategija svarbu, o įkalinimui grandinių jau seniai nebereikia. Literatūros žanras leidžia giliai atverti įmonės pjūvį, ironiškai interpretuoti vadybos teorijas.

Ida (Daiva) Povilaitė – eseistė, novelistė ir publicistė, kultūrinių kelionių gidė, penkiolika metų dirbusi vadove tarptautiniame versle.

„Dalis šios knygos skaitytojų tarsi veidrodyje pamatys save ir tas atvaizdas ne visiems bus malonus, bet šitai gali sugrąžinti į realybę iš nuodingų iliuzijų pasaulio. Tikiu, kad šis tikrų minčių perlų ir įžvalgų kupinas kūrinys įneš daugiau sąmoningumo ir prasmės į Lietuvos organizacijų kultūrą."
Darius Pietaris, emocinės kompetencijos ir vadovavimo ekspertas, asmeninio tobulėjimo konsultantas

„Knyga apie grobuonis, esančius tarp mūsų ir mumyse, – paslaptingus, budrius ir plėšrius. Tai knyga-kelionė, susitikimas su savimi. Kupina iššūkių ir slaptų kodų, įdomi ir išlaisvinanti. Istorija įsuka kaip verpetas, meistriškai ir taikliai atskleidžia vidinio pasaulio užkaborius."
Sigita Petrovė, psichologė, lektorė

„Vidiniai demonai skatina siekti galios, valdžios, "kieto" įvaizdžio. Už tai susimokame – savo laiku, vaiko šypsena, artimųjų meile, padengiam kaštus aukščiausią kaina. Šią knygą perskaičiusi, dar ne kartą prie jos grįšiu."
Eglė Sakalauskienė

„Tai apie mus, vadovus – ką kiekvienas esam patyrę, bet apie ką nekalbam. Kokie dažnai esame, bet kokiais nenorėtume būti. Kaip netapti grobuonimi. Kaip su savimi susikalbėti ir susitarti."
Saulė Motiejūnienė

Kontekstas ir aktualumas

Atrodo, šiandien žmonės gali lengvai derint darbą ir asmeninį gyvenimą, turi pakankamai laisvalaikio, darbovietėse jie gerbiami, laikomi protingais ir savarankiškais. Visgi tie, kad dirba biure žino, kad darbovietėse vyksta žūtbūtiniai mūšiai, veikia džiunglių įstatymai, klesti keistos savininkų idėjos, virstančios religinėmis filosofijomis, o darbuotojus įkalina nebe grandinės, o technologijos. Literatūros žanras leidžia pjūvį atverti tiksliai, greitai, bet neskausmingai, ironiškai parodyti žmogaus kasdienybės absurdą. Toks yra šio romano tikslas.

Apie kūrybos procesą (2017-2021)

Romane atskleidžiama, kaip korporacijos savaip interpretuoja, iškreipia vadybos teorijas savo naudai, ir tie metodai dažniausiai pateisinami, jei tik tai efektyvu ekonomiškai. Autorė studijavo antropologijos ir vadybos literatūrą, tyrinėjo dabartinių lyderių – „Amazon“, „Apple“, „Tesla Motors“, „Senukai“ įkūrėjų – biografijas ir elgesio kultūrą. Romane veikiantis Pagrindinio Akcininko personažas atrodytų neįtikėtinas, tačiau jam sukurti panaudoti realių vadovų, žinomų asmenybių savybės, elgesio įpročiai – personažas fikcinis, bet kartu jis yra ir tikras.

Romane dekonstruojamas „žiurkių lenktynių“ mechanizmas: bėgimas į darbą ir atgal, technologijų diktatas, priklausomybė kvaišalams ar maistui, depresija – tai realybė, kurią susikuriam mes patys, to nepastebėdami. Romanas ragina kritiškai į tai pažiūrėti, pasitelkiant laiko ir kitas metaforas.

Aptariamos idėjos bus atpažįstamos Yuval Harari („Homo Sapiens“), Stanfordo mokslininko J.Pfeffer („Power“, „Dying for Paycheck“), M.Bulgakovo („Meistras ir Margarita“), rašytojos J.Rowling („Haris Poteris“), rašytojo O.Vaildo („Dorian Gray“) gerbėjams.

Siužetas

Aprašoma viena įmonės vadovės darbo savaitė, pasakojama pirmuoju asmeniu, esamuoju laiku.

Pirmadienis prasideda šventiškai, pakylėtai, bet čia pat atmosferą aštrina rafinuotas korporatyvinis slengas, pakilias natas keičia sarkazmas, smelkiasi nerimas, nujaučiama asmeninio gyvenimo griūtis. Trečiadienį psichologinis spaudimas pasiekia kulminaciją, po atatrankos lieka kaltė ir neviltis. Penktadienį herojei likimas netikėtai suteikia antrą galimybę ir kai jau atrodo, kad įvyks laiminga pabaiga, įvykiai pasisuka netikėtu kampu.

Patirti nušvitimą yra daug lengviau, nei pradėti su juo gyventi. Ką reiškia iš esmės pakeisti gyvenimą? Ar tikrai esame laisvi nuo to, ką patyrėme vaikystėje? Ar tebesame homo sapiens – sąmoningos ir teisingos būtybės?

Įtraukiantis siužetas, autobiografiniai intarpai ir pasakojimas pirmuoju asmeniu leidžia skaitytojui išgyventi asmeninį nuotykį. Išvadų romane nėra, skaitytojas jas pasidarys pats. Šis romanas – apie klaidas, be teisingų atsakymų