Erelių uolos paslaptis

– Paskubėk! – maldavo pašnibždomis. – Tiesiog paskubėk!
Tą akimirką, kai jau ruošėsi stotis, mergaitė ant pečių pajuto tvirtas kažkieno rankas.
Bonė suklykė.
Kažkas greitai užspaudė burną delnu.

Vos tik Bonė su Čarlzu įžengia į močiutės namus mažame Skugvikeno miestelyje, jie patenka į šiurpių įvykių sūkurį. Neseniai dingo mažas berniukas, kurio niekas nebesitiki rasti, o nebeveikiantis švyturys nežinia kodėl nušvinta ryškiausia šviesa. Panašu, kad miestelį gaubia daugelį metų neatskleidžiama paslaptis, nuo kurios kūnas eina pagaugais. Baimė verčia suaugusiuosius gūžtis, tačiau vaikams drąsos netrūksta. Kas, jei ne jie, gali apsaugoti ištisas kartas nuo tykančio pavojaus?

Švedų autorė Kristina Ohlsson (g. 1979) mistinių detektyvų mėgėjams puikiai pažįstama iš tokių kūrinių kaip „Stiklo vaikai“, „Sidabrinis vaikas“, „Akmeniniai angelai“ ar „Hester Hilo paslaptis“.

Naujausiame šiurpuliukus keliančiame autorės kūrinyje Čarlzas ir Bonė bando įminti mįslę, kur nuolat dingsta mažo miestelio žmonės. Sena legenda byloja, kad čia nagus prikišęs begalvis Keršytojas, niekaip nepaliekantis gyvųjų pasaulio. Daugelis tai laiko nesąmone, bet tik ne sumanieji vaikai – juk ne viskas, kas neįtikima, yra netiesa.

Iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis