Berniukas nuryja Visatą

2018 m. pasirodžius debiutiniam Trento Daltono romanui „Berniukas nuryja visatą", autorius kritikų išsyk imtas lyginti su tokiais žymiais Australijos rašytojais kaip Timas Wintonas ir Robertas Drewe, o jo kūrinys pavadintas būsimąja Australijos literatūros klasika. Daugelis skaitytojų šį romaną įvardija kaip geriausią knygą, kurią jie yra skaitę per pastarąjį dešimtmetį.

Pristatydamas savo knygą rašytojas sako: „Aš – žurnalistas, parašęs tūkstančius žodžių apie šiurpiausias istorijas iš Australijos priemiesčių gyvenimo... tragedija, prievarta, trauma, neramumai, išdavystės, mirtis, žlugimas, išsižadėjimas, narkotikai, nusikaltimai, viltis ir pasveikimas, jokios vilties, jokio pasveikimo... Tačiau visgi aš dažnai pagalvoju, kartais jusdamas, kaip viskas viduje apsiverčia aukštyn kojom, kad šiurpiausia istorija, kokią esu girdėjęs, tai mano motinos istorija – ir aš turėjau keistos garbės būti reikšminga jos dalimi. Motina – mano herojė, – teigia autorius. – Ji įkvėpė mane sukurti romano personažę Frenkę Bel, ir knygoje, pasakojant apie tai, ką jai teko išgyventi, man kartais pritrūkdavo žodžių; kitas žmogus būtų pasidavęs."

„Berniukas nuryja visatą" – tai istorija apie brolystę, tikrą meilę ir neįtikėtiną draugystę. Kūrinio pasakojimas – daugiasluoksnis, kupinas žodžių žaismo ir aliuzijų į garsių rašytojų kūrybą – nuo Josepho Conrado iki Omaro Chajamo, romane pinasi šventumas ir šventvagystė, aukšti idealai ir žemiausi nuopuoliai.

Romano veiksmo laikas – 1983-ieji, vieta – Brisbenas. Prarastas tėvas, sąmoningai nebyliu tapęs brolis, įkalinta motina, patėvis – heroino prekeivis ir garsus nusikaltėlis, o auklė – garsus nusikaltėlis, išleistas į laisvę po ilgų įkalinimo metų: pagrindinio herojaus Elio gyvenimas ir taip jau komplikuotas. Bet jis stengiasi klausyti savo širdies, mokosi suprasti, ką reiškia būti geru žmogumi, tačiau gyvenimas vis įsigudrina pastatyti kliūčių – ir legendinis narkotikų prekeivis Titas Brozas – ne pati menkiausia iš jų.