Sorry, it looks like something went wrong and an error has occurred.
Don’t worry, it can happen to any of us.
Syntax Error in template "ad158a7932ee9048666e978856fd415cbfb1dbca" on line 8 "<p>Pirmiausia pažiūrėkim, neminėdami pavardžių, ką sakė apie jį išeivijos kritikai (turint galvoje, jog vertino jie rašytoją visų pirma iš Tėvynės gelbėtojų bokšto): „čia visko primaišyta, ir nieko negalima suprasti"; „literatūrinė akrobatika"; „atominė kakofonija [ausiai nemalonus garsų sąskambis - A. I.]"; „viena iš A. Škėmos haliucinacijų". Taip, A. Škėma, tariant A. Bučio žodžiais, išties buvo „tabu griovėjas", o juk griovėjai ir laužytojai retai kada sulaukia miesčionių pritarimo. Štai, beje, kaip pats A. Škėma išplečia savo publicistikoje „miesčioniškumo" sąvoką: „Miesčionio žodyne nuolatos kartojasi sąvokos didaktika, pozityvumas, moralė, jo žodyne nuolatos kartojasi posakiai gyvenimas yra gražus, visata yra harmoninga (harmoningumą suprantant kaip visatos pritaikymą žmogaus patenkinimui), žmogus aukščiausias Dievo (ar gamtos) tvarinys a t. t." A. Škėma visus šiuos miesčioniškos darnos tabu laužo: jo pasaulis - be harmonijos, jo gyvenimas - pilnas žiaurumo ir bjaurasties, jo žmogus -ir tai artima egzistencialistams - menka dulkelė likimo vėjuose, nuo pat gimimo einanti virsmo į dulkę linkme, kai „Mirties momentas - reikšmingiausioji tikrovė", kai, paties rašytojo žodžiais tariant, „pasaulėvaizdis tėra nuvargusio žmogaus vizija." Nuvargusio, nes ką nors pakeisti jis nebepajėgus. Jei kalbam apie moralę, tai rašytojas bando „išrengti žmogų visoje jo nuogybėje, ieškojimuose, kilimuose ir kritimuose" - o toji nuogybė, visų pirma savęs, o paskui ir kitų viešas apnuoginimas vargu ar gali patikti moralistui miesčioniui, įsitaisiusiam minkštame buitiškosios gerovės krėsle ir pripažįstančiam tik „raminančiais vaistais" virtusią literatūrą, kuri „nusikrato kančios, nevilties ir kartu bandymų išsilaikyti žmogiškų galimybių skalėje" (tai vis A. Škėmos citatos). Dar viena iškalbinga citata iš A. Bučio straipsnio: „Rašytojas Julius Kaupas vaizdžiai apibūdino A. Škėmos silpnybę papiktinti surambėjusią publiką. Jis nemėgo nei pigaus sentimentalizmo, nei nusistovėjusios moralės, nes laikė juos dirbtiniais. Tuomi jis buvo panašus į įžūlų vaiką, kuris meta supuvusį kiaušinį į kvepalais išsišlaksčiusį, baliun žingsniuojantį poną. Tokie Škėmos bandymai &lt;...&gt; visuomet sukeldavo vadinamos padorios publikos įtūžimą." Taigi, kad „vadinamos", o pats A. Škėma ją dar ironiškai vadina ir „geto gyventojais", grąžindamas šiam žodžiui pirminę reikšmę {pasirinkta ar paskirta miesto dalis tautinėms ar religinėms mažumoms gyventi) ir ironizuodamas pastarųjų požiūrį į jo (ar panašią) kūrybą: tai „geto gyventojams tėra neestetiška, juos įžeidžianti realybė.</p>" - Unexpected "�", expected one of: "}" , " " , ATTR